Šaltinis – o-cinema.org
Ko paprastai tikimės iš filmo apie Italiją ir maistą? Kvapą gniaužiančių gamtovaizdžių, skatinančių kuo greičiau pačiam aplankyti šį kraštą, ir apetitą keliančių patiekalų vaizdų. Taip pat stereotipiškai tikimės temperamento, ekspresyvių gestų lydimos itališkos greitakalbės ir garsiojo „Dolce Far Niente“ – meno džiaugtis gyvenimu ir smagiu dykinėjimu. Filme „Atostogos Italijoje“ (The Trip to Italy, 2014) viso šito nepamatysite, nes pagrindinis jo patiekalas – britiškas humoras ir nuolatinis dviejų komikų pliurpimas apie viską ir apie nieką. O svajingi gamtovaizdžiai ir Italijos virtuvės gardėsiai čia yra tik pagrindinio patiekalo prieskoniai ir pagardai.
Ką gi, šalin stereotipus, atidžiau įsižiūrėkime į filmo turinį ir kontekstą. Kino juostoje „Atostogos Italijoje“ sutinkame du itin britiškus komikus Steve Cooganą ir Robą Brydoną, kurie vaidindami patys save važinėja po Italiją Britanijos Romantizmo epochos rašytojų keliais. Jie aplanko lordo Byrono, Percy Shelley, Mary Shelley ir Johno Keatso kadaise aprašytas vietoves, apžiūri namus, kuriuose jie gyveno, pakomentuoja jų memorialines lentas, paminklus ir netgi susiranda paplūdimį, kuriame įvyko pomirtinė Shelley sudeginimo ceremonija. Tačiau pagrindinė šių draugų ir kolegų kelionės misija yra Italijos virtuvės pažinimas. Britanijos laikraštis „The Observer“ finansuoja jų kelionę į Italiją pirmąja klase ir laukia straipsnių apie skirtingų regionų virtuvės ypatumus. Steve Coogano ir Robo Brydono herojai vykdo užduotį ir aplanko Ligūrijos regiono vietoves, Florenciją, Romą, Pompėją ir Kaprio salą, pakeliui gausiai valgydami, gerdami vyną, šnekėdami apie viską ir netgi rasdami laiko trumpiems meilės nuotykiams su kelionėje sutiktomis damomis.
„Prior“ archyvas
Įvardinti maisto kritikais vyriškius būtų gana ironiška, nes jie ne tik neišmano kulinarijos meno, bet juo ir visiškai nesidomi. Išvydę restorane originaliai patiektą įdarytą svogūną, kalmarus su bulvėmis, prašmatnius jūrų patiekalus iš krevečių, jūrų ežio, aštuonkojo, pelamidės ir galybę pastos variacijų, jie tegali trumpam aiktelti, tarstelti: „Nuostabu“, „Įspūdinga“, ir tuo jų kulinarinė analizė baigiasi, kuo greičiau pereinama prie savo pliurpalų, visiškai nesusijusių su maistu. Jie diskutuoja apie įvairiausius dalykus ir pilna burna makaronų parodijuoja Michaelio Cane, Rogerio Moore, Al Pacino, Marlono Brando, Clinto Eastwoodo, Christiano Bale’o, Hugh Granto ir kitų aktorių kalbos ir vaidybos manieras. Dažniausiai Steve Coogano ir Robo Brydono herojų pokalbio temos sukasi apie kiną ir aktorystę, kuri yra jų abiejų profesija. Nutaisę rimtus, niūrius ir netgi piktus veidus vyriškiai nuolatos juokauja, kaitaliodami savo balso tembrus ir tonaciją, bet ne visuomet pristatydami parodijuojamą asmenį, o tai žiūrovui gali tapti tikru „kino protmūšiu“ arba visišku nesusipratimu.
Britiško humoro gerbėjams turėtų patikti šių aktorių sarkazmas, saviironija ir rimtu veidu, išlaikant santūrią kūno kalbą, laidomi sąmojai. Pavyzdžiui, rašytojo Shelley laidotuves menančioje krantinėje jie pradeda gana makabriškai juokauti apie mirtį ir būsimą senatvę, kada galės pasidžiaugti vienas kito sukriošimu ir bejėgyste. O Pompėjos epizode, žvelgdami į po stiklu gulinčią nuo Vezuvijaus pelenų sustingusią žmogaus figūrą, Robas Brydonas pradeda imituoti to velionio balsą, sklindantį iš po stiklo ir laidyti juodojo humoro juokelius, kurių netoleruoja netgi Steve Coogano herojus. Taip, būtent šis ypatingasis ir ne visiems jaukiai skambantis britiškas humoras bei gabių komikų parodijos yra filmo „Atostogų Italijoje“ pagrindas.
Šio filmo režisierius Michaelis Winterbottomas per savo karjerą yra sukūręs įvairių kino žanrų juostų: literatūros klasikos ekranizacijos, karinės, biografinės ir romantinės dramos, rafinuotos komedijos, siaubo filmai, pornografijai artima erotika, aštri dokumentika apie „katastrofų kapitalizmą“ ir „mockumentary“ – dokumentiką parodijuojantys filmai, kuriems ir priklauso juosta „Atostogos Italijoje“. Tai yra antrasis režisieriaus Michaelio Winterbottomo filmas, kuriame komikai Cooganas ir Brydonas keliauja, lankosi restoranuose ir nuolat pliurpia.
„Prior“ archyvas
Pirmoje kino juostoje, pastatytą pagal BBC televizijos serialą, kuris galiausiai tapo filmu „Kelionė“ (The Trip, 2010), buvo vaizduojami tie patys herojai, keliaujantys po Šiaurinę Angliją. Sulaukus žiūrovų pripažinimo ir palankių kritikų įvertinimo, filmo kūrimo komanda buvo paskatinta sugalvoti tęsinį. Tokiu būdu BBC televizijoje pasirodė Coogano ir Brydono kelionės po Italiją serijos, kurios kaip ir pirmojo filmo apie Angliją serijos, tapo pilnametraže kino juosta „Atostogos Italijoje“.
Baigiant norėtųsi pasamprotauti nacionaline tematika. Gal britams ar karštiems britiško humoro gerbėjams šis filmas ir nepasirodys nuobodus, o kino istorijos pirmūnai perskaitys kiekvieną užuominą ir parodijos gaidelę S. Coogano ir R. Brydono vaidyboje, tačiau nejučiomis pagalvoji, kaip tokia „Kelionė į Italiją“ atrodytų su lietuvių herojais? Juk ne veltui lietuviška patarlė sako, kad „savi marškiniai yra arčiau kūno“, tad ir stebint britų komikus Italijoje pagauni save galvojant apie tautos pamėgtus nacionalinius keliautojus-žurnalistus: Martyną Starkų ir Vytarą Radzevičių. Šie vyrukai yra įvykdę daugybę ekspedicijų į tolimus kraštus ir jų kelionių dramaturgija atrodo kur kas įdomesnė. Lietuvos televizija rodė Martyno ir Vytaro kelionių į Afriką, Indiją, Ameriką, Kiniją ir kitas serijas, tauta jau spėjo pamilti spalvingas jų asmenybes, senų automobilių iššūkius, emigrantų lankymą ir lietuviškų patiekalų gaminimą beveik „iš kirvio“. Todėl po filmo apie anglus Italijoje dabar bus dar smagiau laukti nacionalinės kino premjeros „Šventa karvė“ ir pamatyti, į ką išaugo šių Lietuvos keliautojų televizijos pasakojimai.
Filmo anonsas: