Festivalių filmai, Filmų apžvalgos, Šeršėliafam

Bausti ar prisidėti? – „Pussy Riot: pasirodymas ir bausmė“ (apžvalga)

Kadras iš filmo „Pussy Riot: pasirodymas ir bausmė“
Kino teatro „Pasaka“ archyvas

„Pussy Riot: pasirodymas ir bausmė“ (Act & Punishment, 2015) – tai dokumentinis filmas apie pankroko merginų grupės menines protesto akcijas ir sulauktą atpildą už tai, kad jų reiškiamos mintys skaudžiai įgėlė Rusijos valdžiai ir ypač Vladimirui Putinui. Tiesioginė metafora į klasiką tapusį Fiodoro Dostojevskio kūrinį „Nusikaltimas ir bausmė“ „Pussy Riot“ veiksmus įtraukia į platesnį Rusijos istorijos ir kultūros kontekstą. Šis filmas tai galimybė suprasti šio plačiai nuskambėjusio ir daug moralinių klausimų sukėlusio projekto priežastis, motyvaciją ir veiksmus.

Režisierius Jevgenijus Mita filmu „Pussy Riot: pasirodymas ir bausmė“ tęsia dokumentinių filmų seriją „Šiuolaikinio meno antologija“ apie Rusijos šiuolaikinius menininkus. Sureagavęs į tai, kas vyksta su merginų grupe, jis pradėjo filmuoti opozicijos protestus, nukreiptus prieš Rusijos valdžios veiksmus, bandant susidoroti su „Pussy Riot“. Vėliau ši medžiaga pateko į filmą „Pasirodymas ir bausmė“ kartu su jau vėliau filmuotais interviu su šio projekto dalyvėmis, kitais Rusijos menininkais, kultūros ir meno kritikais bei žiniasklaidos ir interneto vaizdo medžiaga.

Pagrindinės filmo dalyvės – Nadežda Tolokonikova, Marija Aliochina ir Jekaterina Samucevič, būtent šios „Pussy Riot“ narės sulaukė bausmės už savo pasirodymą Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje. Nadežda ir Jakaterina įsijungusios į anarchistinį opozicinį judėjimą „Vojna“, drauge sugalvojo sukurti savo projektą dėl to, kad jautė tam tikrą stereotipinį požiūrį į moteris. Ypač tai buvo jautru Nadeždai – jaunai gražiai merginai, kuri dažnai jausdavo spaudimą būti moteriška bei į požiūrį į ją, kaip neišsilavinusią, jauną ir nežinia ko lendančią į „vyriškus“ reikalus. Vėliau prie feministinio judėjimo prisijungė Marija ir jos pradėjo savo pasirodymus metro stotyse, miestų aikštėse ir kitose viešose vietose. Ypač matomos jos tapo po pasirodymo Raudonojoje aikštėje, simbolizuojančioje Rusijos galią. Joje jos sudainavo vieną žinomiausių savo dainų „Nuvyti Putiną šalin“. Tačiau bausmės susilaukė po „pamaldų“ Kristaus Išganytojo katedroje.

Kadras iš filmo „Pussy Riot: pasirodymas ir bausmė“
Kino teatro „Pasaka“ archyvas

2012 m. jos buvo nuteistos dvejiems metams kalėjimo už chuliganišką elgesį, kaip įžeidusios tikinčiųjų jausmus. Taip jos patraukė daug dėmesio tiek Rusijos viduje, tiek iš pasaulinio garso žvaigždžių – nepritarimą Rusijos valdžios veiksmams išreiškė Madonna, „Red Hot Chili Peppers“, Paulas McCartney ir kiti pasaulio muzikos atstovai. Tačiau, nors daugybė žmonių Rusijoje išėjo į gatves protestuodami prieš nesąžiningą teismo procesą, nemažai buvo tokių, kurie manė, kad šie veiksmai prieš grupę yra teisingi ir gina Rusijos vertybinę sistemą. „Pussy Riot“ akcija išryškino Rusijos valdžios ir opozicijos konfrontaciją ir iškėlė daug politinių, moralinių bei vertybinių klausimų.

Visgi neretai į šį meninį projektą žiūrima gana paviršutiniškai, ne visada suprantant prieš ką „Pussy Riot“ protestuoja. Pankroko muzika buvo tik išraiška – dažnas lyginimas su feministinėmis vakarų merginų grupėmis nėra visai teisingas, nes „Pussy Riot“ – tai meninis politinis protestas nukreiptas prieš Rusijos valdžią ir jos šovinistines vertybes.

Kaip atskleidžiama filme „Pasirodymas ir bausmė“, „pamaldos“ katedroje buvo reakcija į patriarcho Kirilo oficialų pareiškimą, kad jis palaiko Vladimiro Putino kandidatūrą į prezidentus. „Pussy Riot“ pasirodymas buvo politinis veiksmas, o ne tyčiojimasis iš religinių jausmų. Rusijoje valdžia ir bažnyčia per visą valstybės istoriją turėjo glaudų ryšį. Rusijos bažnyčios hierarchai neretai palaikydavo Maskvos valstybę, taip tikinčiuosius indoktrinuodami Rusijos valdžios skleidžiamai ideologijai. Šis ryšis matomas ir kitame gerai žinomame režisieriaus Andrėjaus Zviagincevo filme „Leviatanas“ (Leviathan, 2014), kuriame paprastas žmogus korupcijos užvaldytoje Rusijos provincijoje tampa mafijos ir bažnyčios auka.

Kadras iš filmo „Pussy Riot: pasirodymas ir bausmė“
Kino teatro „Pasaka“ archyvas

Pats „Pussy Riot“ teismas – tarsi koks makabriškas cirkas, kuriama aiškiai matoma, kad jokio objektyvumo nėra ir nebus. Teisėja net nesistengia slėpti savo priešiškumo teisiamoms grupės narėms ir beveik neleidžia joms pasisakyti. Kažkuria prasme tai primena XVII a. Bažnytinį teismą. Jame dominuoja subjektyvūs argumentai ir kaltinimai apie „įžeistus jausmus“, o tai labai patogu, nes kontrargumetų tokiems kaltinimams surasti sunku.

Režisierius Jevgenijus Mita siekia merginų istoriją įvesti į platesnį meninį lauką. Tai vietomis atrodo kiek pretenzinga ir sunkiai suprantama. Filme kalbinami kultūros ir meno kritikai, kurie vertina „Pussy Riot“ akciją Rusijos istorijos ir meno kontekste, tačiau ši idėja nėra išplėtojama iki galo ir neretai atrodo gana atsietai nuo filmo siužetinės linijos. Visgi „Pussy Riot“ palyginimas su „šventaisiais kvailiais“ – jurodivais – viduramžių Rusijos stačiatikių bažnyčios tradicijoje veikusius keistai besielgiančius žmonėmis, sakančiais tiesą į akis, ganėtinai įdomus ir verčia matyti ir vertinti merginų veiksmus iš gilesnės perspektyvos.

Kadras iš filmo „Pussy Riot: pasirodymas ir bausmė“
Kino teatro „Pasaka“ archyvas

Filmas „Pussy Riot: pasirodymas ir bausmė“ tikrai nepasižymi aukščiausio lygio kinematografija ar originaliais dokumentinio žanro sprendimais. Jame – tradiciniai interviu ir vaizdai iš gatvių bei teismo. Tačiau filmas labai dinamiškas, emocijos didėja ir tai vėliau pereina į efektingą kulminaciją. Visgi stiprioji filmo pusė yra jo turinys bei pati tema, todėl jis yra įdomus ir patrauklus žiūrovui.

„Pasirodymas ir bausmė“ tik dar kartą priverčia susimąstyti, kas dedasi Rusijoje, apie jos šovinistinę, represinę ir veidmainišką valdžią. Filmas yra apie tai, kaip yra užgniaužiami bet kokie opoziciniai veiksmai ir ribojama žodžio bei minties laisvė. Ar galima būtų įsivaizduoti, kad Lietuvoje taikios eitynės pagrindine miesto gatve būtų stabdomos policininkų smurtu ir jėga, kaip tai atsitiko „Pussy Riot“ rėmėjams? „Pussy Riot“ susikūrė 2011 m., o 2012 m. įvyko jų teismas, panašu, kad po ketverių metų situacija negerėja. Tik tokie meniniai radikalūs sprendimai, kaip šių merginų projektas, gali sulaukti visuotinio dėmesio ir išjudinti Rusijos opoziciją išeiti į gatves. Tačiau, kaip savo studentams sako viena meno kritikė filme „Pussy Riot: pasirodymas ir bausmė“, jei nori sukurti tokį projektą kaip „Vojna“, turi nusiteikti atsidurti kalėjime, kitaip net nebandyk. Ir štai toks projektas atsirado. Ir už tai susilaukė bausmės.

Filmo anonsas:

ACT&PUNISHMENT Trailer from Antipode Sales on Vimeo.

Komentarai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas