„NCG Distribution“
„Dieviname idiotus. Ypač tuos, kurie save laiko protingais!“, – vienbalsiai tikina Joelis ir Ethanas Coenai – ne tik vieni labiausiai gerbiamų Holivudo režisierių, tačiau ir pripažinti plunksnos meistrai, savo filmų scenarijus rašantys savarankiškai. „Kvailiai – labiausiai mane įkvepiantis dalykas – juk nuo jų kvailumo ir prasideda visos problemos“, – dalinasi Ethanas, juokaujantis, jog viena jo gyvenimo misijų – ieškoti naudingų idiotų ir sugerti į save visą jų kvailumą, nes tik taip gimsta geriausi, juoduoju humoru gausiai prisodrinti brolių scenarijai.
Savo išskirtinumu ir lengvai atpažįstamu braižu Coenų kūryba dažnai tapatinama su Quentino Tarantino, o į tokius palyginimus broliai tik numoja ranka, juokaudami, jog juos sunku su kažkuo lyginti, juk jie – dviese. Savo kūryboje E. ir J. Coenai visuomet įterpia personažus – idiotus, dažnai paversdami juos atsiskyrėliais ar atstumtaisiais, nevengia smurto, gausiai sėja juodąjį ir absurdo humorą. Toks derinys duetui šešiskart padovanojo nominaciją Oskarui, du iš kurių jiedu išsivežė namo („Fargo“ ir „Šioje šalyje nėra vietos senukams“).
Paklausti apie rašymo metodus ir įkvėpimą broliai rimčiausiais veidais atsako: „Svarbiausia – daug ir gerai miegoti, užsiimti mūsų mėgstama veikla – žiūrėjimu į lubas ir viską atidėlioti rytojui“. Sekdami savo intuicija ir kūrybiniais impulsais, E. ir J. Coenai savo kūrybą pristato nevengdami netikėtumų. Duetas spjauna ir į klasikinę scenarijaus struktūrą (užuomazga – kulminacija – atomazga), kūrinius rašo nesilaikydami nuoseklumo, neužrašydami dalies scenarijaus ir pridėdami detalių, kurios abiem patinka, tačiau nebūtinai yra surištos su siužetu. Nevengia broliai ir skambių pasisakymų – juodu atvirai pašiepia populiarų JAV scenarijaus rašymo dėstytoją Robert McKee, esantį aktyviu nuoseklaus planavimo šalininku. „Geri scenarijai gimsta ne aklai kalant taisykles kaip jį parašyti, o turint gerą idėją ir vadovaujantis savo intuicija“, – įsitikinę E. ir J. Coenai, gruodžio 1-ąją Lietuvos žiūrovus kviečiantis į Suburbikoną – miestelį, kuriame visi šypsos ir žudo!
Suburbikonas pasirodo esąs tikra 1959-ųjų amerikietiška svajone – čia įsikūrusi draugiška baltųjų bendruomenė, gatvėse vyrauja ramybė, idealios ligoninės priima idealius pacientus, o idealių prekybos centrų lentynose guli tik idealios prekės. Vienos tokių idealių šeimų gyvenimas griūva, kuomet į namus įsilaužus nusikaltėliams, apiplėšimo metu žūva Niko (akt. Noah Jupe) mama Rouz (akt. Julianne Moore). Smalsumo vedinas vaikas pamažu ima nujausti, jog aplink vyraujanti palaima yra apgaulinga, o gyvenimas Suburbikone atrodo idealiu tik iš pirmo žvilgsnio. Deja, ieškant kelio tiesos link, Nikas susiduria su aršiu tėvo (akt. Matt Damon) pasipriešinimu. Pastarasis pasiryžęs bet kokia kaina išsaugoti šeimos ramybę ir nuolat stoja sūnui skersai kelio. Suprasdamas, jog aplinkiniai tarsi susitarę kažką slepia, Nikas patenka keistų įvykių verpetan, kuris įsisuka Suburbikone apsigyvenus pirmajai juodaodžių šeimai…
Filmo anonsas: