fbpx
Filmų apžvalgos, Repertuaro filmai

„Bukas ir bukesnis“ grįžta dar bukesni

Kadras iš filmo „Bukas ir bukesnis 2“. GPĮ archyvas
Kadras iš filmo „Bukas ir bukesnis 2“. GPĮ archyvas
Kadras iš filmo „Bukas ir bukesnis 2“
GPĮ archyvas

Galų gale į Lietuvos kino teatrus su savo mašina-šuniu atriedėjo „Bukas ir bukesnis 2“ (Dumb and Dumber To, 2014). Scenarijaus autoriai tie patys: broliai Farrelly (Peter Farrelly, Bobby Farrelly). Jie kūrė ir pirmąją šio filmo dalį. Pagrindinius vaidmenis atlieka tie patys aktoriai – Jimas Carrey ir Jeffas Danielsas. Bet kažkodėl jausmas nebėra tas pats, kaip žiūrint į tuos jaunus ir tikrai kvailus vaikinukus, atsiduriančius beprotiškiausiose situacijose ir iš jų išsisukančiais beprotiškiausiais ir kvailiausiais būdais.

Veiksmas vyksta po dvidešimt kelerių metų. Loidas (Jim Carrey) – hospitalizuotas, apaugęs barzda, nešneka ir sėdi invalido vežimėlyje, o Haris kiekvieną ketvirtadienį ateina jo aplankyti. Ir taip tuos dvidešimt kelerių metus. Žinoma, viskas tik vienas tikrai ilgai užsitęsęs pokštas. Kaip reaguotumėte Jūs, jei jaudintumėtės dėl draugo, keistumėte jam sauskelnes, išgyventumėte dėl jo sveikatos, o visa tai – tik pokštas? Jei Jūs bukas arba bukesnis – išrėktumėte: „Kaiiii kietai!!!“ Toliau visa siužeto esmė ta, kad Hariui reikia inksto ir, pasirodo, jis turi nesantuokinę dukrą, kurią beprotiškai susižavi Haris. Prasideda kažkoks kelio filmas, ieškant dukros. Vėliau atsitinka labai daug kvailų dalykų: bandymai nužudyti, dalyvavimas mokslo konferencijoje, kunilingas su sena moterimi. Na, suprantate, tie patys, bet kažkodėl kitokie, bukesni juokeliai.

Kadras iš filmo „Bukas ir bukesnis 2“ GPĮ archyvas
Kadras iš filmo „Bukas ir bukesnis 2“
GPĮ archyvas

Atrodo, kad šis filmas yra tarsi dedikacija pirmajai daliai bei kūrybinei komandai. Pramoga, kuria norisi pasidalinti su visu pasauliu. Taip, šią juostą galima žiūrėti vien tik iš pagarbos ir sentimentų. Antrojoje dalyje apstu mano tėvai azijiečiai, aš europietis ir nesuprantu, kad esu įvaikintas tipo juokelių. Bet neklausykite tos, kuri dėl neaiškių priežasčių nusijuokė iš pabezdėjusio katino. O gal tai buvo tas juokelis, kuris turėjo būti filme netikėtas? Pirmojoje dalyje šių personažų kvailumas stebino, juokino, buvo neįprastas ir gal net ne toks bukas, koks dabar. Su metais jie ne tik paseno, bet dar labiau sukvailėjo. Žinoma, yra juokingų vietų, kur suprunkšti ir net nustembi, kad tai padarei. O gal tiesiog reikia palaukti, kol šį filmą rodys per televiziją, ir kaip senais gerais laikais susėsti su tėvais ir jį žiūrėti? Gal čia ir slypi visa magija?

Tenka pripažinti, kad aktoriai Loido ir Hario vaidmenis myli. Jeffas Danielsas jį atlieka labai natūraliai bei tikroviškai, tarsi be jokių pastangų. Duodamas interviu BBC radijo laidoje jis prisipažino, kad pasiruoštų šiam vaidmeniui jam pakanta tik kelių sekundžių: susiveli plaukus, pakratai galvą ir štai – jis jau Loidas. Kalba, vaikšto ir mąsto, kaip jis. Kiek laiko įsijausti į vaidmenį užtrunka Jimas Carrey – nežinia. Džiugina ir gražius vaikystės prisiminimus grąžina jo grimasos, tačiau viskas tuo ir baigiasi, jis kažkoks nebe toks. Apie kitus aktorius nėra nė kalbos, jie nėra reikalingi ar pastebimi, bet kas gali suvaidinti pasimetusį, bet labai pilką asmenį šalia šių ekscentriškų ir visą auditoriją savo rėkimų užgožiančių kvailių.

Kadras iš filmo „Bukas ir bukesnis 2“ GPĮ archyvas
Kadras iš filmo „Bukas ir bukesnis 2“
GPĮ archyvas

Tikrai nemažai dėmesio skiriama pirmajai daliai – herojai vis grįžta į prisiminimus, elgiasi tarsi dvidešimt kelerių metų pertraukos nei nebūtų buvę. Prisimenate tą aklą vaikinuką su papūga? Na, he‘s back! Spėkite, kas atsitiks jo paukščiams? Aij… jokių intrigų. Bet, pripažinsiu, kartais jų juokeliai ar nesusipratimai nustebina. Atrodė, kad kvailiau sugalvoti neįmanoma, o, pasirodo, įmanoma. Ir sakydama „kvailiau“ nenoriu nieko įžeisti ar pažeminti. Filme „Bukas ir bukesnis 2“ ir yra svarbiausia viską atlikti kuo kvailiau. Ir tas kvailumas profesionalus. Oho. Tuoj nebesuprasiu, ką sakau.

Taigi klausimas – gal nereikėjo antros dalies? Bet iš kitos pusės, tai lyg noras sugrąžinti, priminti ir pagerbti kažkodėl kultine tapusią komediją, kuri įvedė naują absurdo žanrą, ir iš kurio šimtai jaunų ir/arba talentingų režisierių susikrovė… na, kartais gal daug, kartais tik svaigalams.

Filmo anonsas:

Komentarai
Mėgstu kiną, nes jis man padeda bent akimirkai susikoncentruoti, išnykti iš tikra-netikra pasaulio ir padeda atrasti atsakymus į mano klausimus. O KINFO – erdvė, kurioje galiu dalintis tais atsakymais, kuriuos randu kine. Taip pat čia galiu ir bandau tobulėti ne tik kaip „man patiko – nepatiko“ pliurpėja, bet kaip argumentais ir įmantriomis frazėmis apsikausčiusi kino kritikė. Alfredas Hitchcockas yra pasakęs, kad filmo ilgis visuomet turi būti tiesiogiai proporcingas šlapimo pūslės ištvermei, o mano tikslas – rašyti tekstus taip, kad net ir labai norintys sisioti, neišbėgtų į tualetą tol, kol nepabaigtų skaityti mano teksto.