Dainius Gavenonis: „Mano nuotraukose kinas ir gyvenimas yra viena“

Aktorius Dainiaus Gavenonio lagamine visada atsiranda vietos fotoaparatui. Keliaudamas su teatru ar išvykęs į filmavimą, Dainius visada parsiveža nuotraukose užfiksuotų akimirkų. Kai kurios iš jų taip ir lieka kompiuterio diske, kai kurias atspaudžia ir namuose ar draugams paskleidžia pluoštelį dar vienos kelionės prisiminimų.  

Jau visai netrukus kino žiūrovus pasieksiančiame režisieriaus Kristijono Vildžiūno kino filme „Senekos diena“ yra toks kadras: pagrindinis filmo herojus, muzikantas Simonas, kurį vaidina Dainius Gavenonis, negyvenamoje saloje fotografuoja švyturį. Jis vaikšto aplinkui su fotoaparatu, mėgindamas pagauti nuostabią šviesą ir įspūdingą, vienišą statinį.

„Aš nevaidinau, aš iš tiesų fotografavau švyturį, kurį negyvenamoje Ruhnu saloje Estijoje konstravo pats Gustavas Eiffelis, – prisiminimais, o taip pat ir nuotraukomis iš filmavimo aikštelės dalijasi aktorius. – Norėjau parvežti švyturio nuotrauką sūnui“.

Prieš išvykstant į filmavimus Estijoje Dainius savo sūnaus Adomo paklausė, ką šiam parvežti lauktuvių? „Žemės iš negyvenamos salos“, – toks buvo sūnaus atsakymas. „Argi ne keistas prašymas?“ – svarsto aktorius ir pasakoja saujelę žemės sūnui pasėmęs iš po švyturio, o paskui dėžutę ir švyturį nufotografavęs. „Tos nuotraukos atrodo tarsi iš kino, bet iš tiesų jos – iš gyvenimo“, – sako.

Aktoriaus sūnui tėvo dovana padarė didžiulį įspūdį. „Žemė iš negyvenamos salos ir tavo vaikystės geležiniai kareivėliai iš turgaus Estijoje yra geriausia, ką esu gavęs“ – dovaną atsiimdamas pasakė Adomas. „Gal sūnus taip ir negalvojo, tačiau taip pasakė ir man buvo labai malonu“, – šypsosi garsiausių teatro ir kino režisierių mėgstamas aktorius.

Šį pirmadienį Dainius Gavenonis kartu su „Senekos dienos“ kūrybine grupe žengs raudonuoju premjeros kilimu. Šį kartą fotoaparato jis nesineš, – pats taps objektu fotografų nuotraukose.

Filmo „Senekos diena” veiksmas rutuliojasi Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse ir mūsų dienomis. Keli aštuoniolikmečiai paskutiniais sovietmečio metais įkuria Senekos draugiją, kurios narių šūkis – „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė”. Po dvidešimt penkerių metų filmo herojus Simonas, sėkmingas žmogus, vis dažniau prisimena save, kažkada jaunystėje atsisakiusį gilių jausmų. Nusivylimo savimi kartėlis pastūmėja herojų prisiminti gyvenimo akimirkas, kurios grąžina savigarbos jausmą, sutaiko su realybe.

Taip pat rekomenduojame

Top 7. Filmai-esė

Filme vaidina aktoriai Dainius Gavenonis, Elžbieta Latėnaitė, Marijus Mažūnas, Vesta Grabštaitė, Arūnas Storpirštis, Arūnas Sakalauskas, Ina Marija Bartaitė, Emilija Latėnaitė, Ričardas Vitkaitis, Renata Vėberytė-Loman, Daiva Rudokaitė ir kiti.

„Senekos dienos“ gamybą iš dalies parėmė  Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, nacionalinio kino centrai Latvijoje ir Estijoje, Europos Sąjungos programa  „Media”, Europos Tarybos fondas  „Eurimage”.

Filmo premjera Lietuvoje – rugsėjo 30 dieną.