Fotografas Jonas Šopa
Savaitgalį pasibaigė pirmasis Kultūros asamblėjos surengtas tarptautinis demokratinio pasipriešinimo forumas „Kaip iššokti iš verdančio puodo?“. Švietimo mėnesiui skirtame renginyje pranešimus apie demokratijos atsparumą ardančias tendencijas skaitė ekspertai iš 15 šalių. Forumą buvo galima stebėti gyvai ir nuotoliu, o tiesioginę transliaciją drauge žiūrėti rinkosi regionuose įsisteigusios asamblėjos ir pilietinį judėjimą palaikančios bendruomenės Lietuvoje ir už jos ribų.
Žurnalistai, aktyvistai ir kultūros profesionalai iš Slovakijos, Vengrijos, Moldovos, Sakartvelo, Lenkijos, Baltijos šalių, Ukrainos, Rumunijos, Čekijos, Serbijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Nyderlandų susibūrė Vilniuje pasidalinti savo šalių patirtimis ir aptarti bendrus demokratijos iššūkius. Visas šias valstybes vienija didžiulė Rusijos įtaka siekiant griauti demokratijos pamatus, agresyvus populizmas bei oponentų puolimas.
Valstybių, kuriose šie procesai pažengę toliausiai, atstovai dalinosi išmokta pamoka – konstruktyvus dialogas su populistinėmis ar autoritarinėmis struktūromis yra neįmanomas. Vietoje to būtina kalbėtis su žmonėmis: klausti, girdėti jų rūpesčius ir kurti erdvę tikram visuomenės dialogui.
„Mes <kultūros lauko atstovai> galime būti tie mediumai, kurie kalbasi su žmonėmis apie tai, kas vyksta“, – įvardijo prodiuserė Tekla Machavariani. Ji svarstė, kad mėginimai susikalbėti su valdžios institucijomis, o ne su rinkėjais, galėjo būti didžiausia Sakartvelo aktyvistų klaida. Režisierius Karolis Kaupinis pridūrė: „Šį pokalbį galima pradėti nuo savo artimųjų ir giminių. Pripažinkime, dažnai prie švenčių stalo turime „dramblį kambaryje“ – temas apie politiką, kurių vengiame.“
Moldovos Politikos ir reformų centro programų direktorė Vlada Ciobanu pabrėžė, kad pokalbis turi megztis organiškai. „Negalima eiti tiesiog aiškinti ir edukuoti – turime sukurti ar atrasti tuos bendruosius pagrindus, kur žmonės gali ir nori vieni kitų klausytis“, – sakė ji. Diskusijos dalyviai pritarė, kad didžioji visuomenės dalis nuosekliai nesivadovauja ideologijomis, tad tikrai ne visais klausimais nesusikalbėsime, bet bendrų rūpimų temų visuomet galima atrasti ir kartu ieškoti atsakymų.
Fotografas Jonas Šopa
Dviejų dienų renginyje analizuoti atvejai parodė, kad nuosekliai visose šalyse pasikartojantis demokratijos silpninimo žingsnis yra žiniasklaidos užvaldymas. Savo šalių atvejus analizavę pranešėjai taip pat pristatė daugybę pavyzdžių, kaip demokratijai priešiškos jėgos mėgina keisti naratyvą per kultūrą. „Kultūra nėra nekaltas dalykas, ji gali tapti pavojinga, kai pasirenka „ne tą“ pusę. Populistai jaučia ir žino, kad mes jiems esame pavojus“, – diskusijoje kultūros svarbą pabrėžė vertėja ir aktyvistė iš Kroatijos Miljenka Buljevic.
Forumo „Kaip iššokti iš verdančio puodo?“ svečiai savo šalyse vykusių demokratinių pasipriešinimų ir po jų sekusių įvykių pavyzdžiais kartojo: net jei protestas atrodo pasisekęs, atsipalaiduoti negalima – visuomenė turi nesiliauti aktyviai stebėti tolimesnius procesus. Toks susitelkimas ir atidumas yra svarbūs ne vien šalių viduje – turime stebėti vieni kitus visame regione ir mokytis.
„Autokratai mokosi vieni iš kitų, tad turime daryti tą patį – mokytis vieni iš kitų“, – akcentavo Tomáš Madleňák, Slovakijoje nužudyto žurnalisto Jáno Kuciako tiriamosios žurnalistikos centro tyrėjas. O politologas Jakub Bakule baigiamojoje diskusijoje pridūrė: „Jei lietuviai kitąmet nebeorganizuotų tokios konferencijos, imsiuosi ją rengti Čekijoje.“
Visų pirmojo tarptautinio demokratinio pasipriešinimo forumo „Kaip iššokti iš verdančio puodo?“ pranešimų ir baigiamosios diskusijos įrašus netrukus bus galima rasti Kultūros asamblėjos puslapyje www.kulturosasambleja.lt.