Wongas Kar-Wai`jus – neabejotinas vizualumo meistras, subūręs ištikimų gerbėjų auditoriją su tokiais šedevrais kaip „Čiongčingo ekspresas“ (Chung Hing sam lam, 1994), „Meilės laukimas“ (Fa yeung nin wa, 2000) ar jo holivudinis bandymas „Mano vaivorų naktys“ (My Blueberry Nights, 2007), po kurio teko luktelti šešerius metus, kol režisierius parodė naujausią savo kūrinį. „Didysis Meistras“ (The Grandmaster, 2013) – mažiau panašus į išvardintus darbus. Jame susitelkiama į režisieriaus ne tiek ir daug ištyrinėta sritį – kovos menus.
Filmo istorija mus supažindina su žymiu kung fu meistru Ip Manu (Tony Leung), esminiais jo gyvenimo įvykiais, pradedant pirmuoju susidūrimu su kovos menais, baigiant pažintimi su kita meistre – Gong Er (Zhang Ziyi). Siužetas yra pakankamai painus, per laikotarpius šokinėjama pirmyn-atgal, tad juosta gali pasirodyti pakankamai chaotiška. Pratusiems prie ne visiškai aiškaus ar vientiso Wongo stiliaus (aktoriai mini, jog dirbdami su Wongu dažnai improvizuoja, o istorija gimsta filmavimo ar net postprodukcijos metu), tai neturėtų būti didelė problema, tačiau šįkart tikrai reikia pasistengti, nes scenos tarpusavyje susijusios ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Atskiros scenos atrodo gražios ir išbaigtos, tačiau, žvelgiant į filmą kaip į visumą, nesimato vientiso nuoseklaus kūrinio. Tai galima būtų bandyti paaiškinti stipriu filmo sutrumpinimu: pradinis „Didžiojo meistro“ variantas truko gerokai daugiau nei dvi valandas. Sumontuoti filmą Wong Kar-Wai`jui prireikė net metų, kol išėjo jį tenkinantis rezultatas. O jis yra – koks yra, bet tikrai gali suerzinti ne vieną žiūrovą.
Žavu tai, jog sekti siužetą nėra būtina. Užtenka tiesiog grožėtis kadrais, nes jie – aukščiausio lygio. Wongo vizitine kortele tapę kardo sulėtinimai vėl išvystami ir šiame filme. Jie tik dar labiau pagražina ir taip nepriekaištinga kinematografiją. „Didysis meistras“ priverčia gėrėtis kovomis, cigaretės pridegimu, pyragėlio (!) perlaužimu, nes aplinka, spalvos ir kompozicija tiesiog įtraukia į iš pirmo žvilgsnio paprastą veiksmą, kuriame akį patraukia puikiai derantys lietaus lašai ar tas krentantis pyragėlio gabaliukas. Filmo vizualumą papildo muzika. Garso takelio kompozitoriaus, Shigeru Umebayashi, žinoma ir iš ankstesnio bendradarbiavimo su Wongu, muzika „Didžiajame meistre“ įsimena nuo pat pirmos scenos ir puikiai papildo juostos atmosferą.
Be abejo, filme apie kovos meistrą reikia tikėtis išvysti nemažai kovų. Tokių susidūrimų filme nemažai, bet juosta nėra ta, kurią galima būtų pavadinti „kupina smurto“. Tiesiog kovos čia gražios ir meditacinės, visada tikslingos ir papildomos lėtai tariamų užkadrinio pasakotojo žodžių. Turbūt svarbiausia kova, įvykstanti tarp dviejų meistrų – Ip Mano ir Gong Er, plėtojama ir idėjiniu filosofiniu lygmeniu. Įdomu ir tai, nors pagrindinis veikėjas dėl realių istorinių faktų ir įtakos pasaulyje yra Ip Manas, tačiau kartais galima suabejoti, ar tas „didysis meistras“ yra tikrai jis, nes daug dėmesio skiriama ir jau minėtai šiaurės Kinijos kung fu meistrei Gong Er.
Filmas kiek nukenčia, nes išlieka neaišku, kam jis tiks: užkietėjusiems Wongo Kar-Wai`jaus ar kovos menų gerbėjams, rytų filosofijos puoselėtojams ar istorinių asmenybių gyvenimų ekranizacijų žiūrovams. Juosta talpina po gabalėlį kiekvienai iš šių auditorijos grupių, bet nežinia, ar bus patraukli kaip vientisas kūrinys. Vis tik gražios kinematografijos ieškotojams „Didįjį meistrą“ pamatyti verta.
Filmą turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:
Vilniuje:
Kt 2014-03-27 21:30 — Vilnius – k.c. „Pasaka”, didžioji salė
Pr 2014-03-31 17:00 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, didžioji salė
An 2014-04-01 14:30 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 3 salė
Kt 2014-04-03 20:15 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Akropolis”, 1 salė
Kaune:
Št 2014-03-29 20:15 — Kaunas – k.c. „Forum Cinemas”, 1 salė
Filmo anonsas: