fbpx
Festivaliai, Naujienos, Pirmoji banga

„Džiazo dainininkas“ su kino žvaigžde iš Seredžiaus

Kadras iš filmo „Džiazo dainininkas“
Organizatorių archyvas

Filmas „Džiazo dainininkas“ (The Jazz Singer, 1927) yra atsakingas už tai, kad šiandien filmus žiūrime ir klausome užuot žiūrėję ir skaitę pasirodančius intertitrus. Rugsėjo 12–15 dienomis „Skalvijoje“ vyksiantis Europos šalių kino forumo „Scanorama“ satelitinis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ kviečia pamatyti, kaip filmo kūrėjai mokėsi kino istoriją pasakoti garsu, o taip pat susipažinti su jo pagrindine žvaigžde – garsinio kino vėliavnešiu tapusiu artistu, kilusiu iš Lietuvos.

Iš Seredžiaus į Ameriką

Eizeris Jeolsonas, vėliau tapęs žinomu kaip Alas Jolsonas, gimė Seredžiuje. Jo tėvas, priklausęs ilgametės kantorių giminės atstovams, pats giedojo sinagogoje. Eizerio vaikystės aplinkos muzikalumą taip pat pabrėžia ir motinos pavardė – Kantor. Dėl Rusijos imperijos politikos Eizerio šeima nusprendė emigruoti į JAV, kur jo tėvas įsidarbino rabinu Vašingtone.

Eizeris paliko Seredžių būdamas aštuonerių metų, tačiau apie savo vaikystę Lietuvoje garsiai nekalbėjo. Daugiau prisiminimų išsaugojo jo brolis, kuris aprašė šeimos gyvenimą Lietuvoje ir patirtis persikėlus į Ameriką. Atvykę į didmiestį, jaunieji Jeolsonai greitai pasinėrė į miesto kultūrą, o po motinos mirties jų tėvas nebesugebėjo kontroliuoti vaikų sprendimų. Eizeris pasirinko ne kantoriaus karjerą, o šou pasaulį.

Kadras iš filmo „Džiazo dainininkas“
Organizatorių archyvas

Pirmieji žingsniai scenoje

Sekdamas brolio pėdomis, Eizeris pradėjo savo karjerą dažydamas veidą juodai, tokiu būdu imituojant afroamerikiečių pasirodymus, o vėliau prisijungė prie keliaujančių artistų grupės. Ši praktika tapo neatsiejama jo pasirodymų dalimi, tačiau nors šiandien tai būtų vertinama kaip rasizmas, anuomet Jolsonas nemažai prisidėjo populiarindamas afroamerikiečių kultūrą JAV.

Jolsonas greitai išgarsėjo ir pradėjo kurti pasirodymus Brodvėjaus teatruose, tapdamas vienu geriausiai apmokamų JAV dainininkų. Holivudas taip pat susidomėjo jo karjera, tačiau Jolsonas turėjo sąlygą – jis norėjo, kad filmas, kuriame jis sutiktų vaidinti, būtų garsinis. Šią sąlygą ryžosi įgyvendinti kino studija „Warner Bros.“, sukurdama filmą „Džiazo dainininkas“, ir tuo pačiu padarydama garsinę revoliuciją kine.

Kadras iš filmo „Džiazo dainininkas“
Organizatorių archyvas

„Džiazo dainininkas“ – naujos kino eros pradžia

„Džiazo dainininkas“, nors turėjo vos kelias garsines scenas, atvėrė naujas galimybes kino menui. Jolsono atliekamos dainos ir pirmoji įgarsinta scena tapo lūžio tašku, atveriančiu kelią garsui kine ir pranašaujančiu jo ateitį.

Šis filmas taip pat atvėrė Holivudo duris diskusijoms apie žydiškąją tapatybę, kurios iki tol buvo beveik nepaliestos. Filmo sėkmė ne tik padėjo plėsti šią temą vėlesniuose kūriniuose, bet ir skatino tautinės tolerancijos augimą. Šiandienos Lietuvos žiūrovui šis filmas primena, kokius kultūrinio potencialo lobius Lietuva prarado skirtingiems politiniams režimams šalyje sunaikinus jos žydų bendruomenę.

Europos šalių kino forumo „Scanorama“ satelitinis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ vyks rugsėjo 12–15 dienomis „Skalvijos“ kino centre. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Komentarai
Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.