fbpx
Reportažai

Egzistencializmas prie prekybos centro kasų

Filmo „Šleikštulys“ filmavimo akimirka Laimos Stasiulionytės nuotrauka
Filmo „Šleikštulys“ filmavimo akimirka
Laimos Stasiulionytės nuotrauka

–        Gali pabandyti spėti savo pin kodą dešimt tūkstančių kartų.
–        Aš geriau spėsiu tik kartą, bet teisingai.
–        Na, tai tik atskleidžia pagrindinį skirtumą tarp mūsų.

Režisierius Vytautas Tinteris, festivalyje „Kino pavasaris“ pristatęs savo trumpametražį filmą „Smurtas“, šių metų rudenį Lietuvoje parodys naują trumpametražį filmą, įkvėptą J. P. Satre`o kūrinio „Šleikštulys“. „Tai aseksuali pertrauka tarp seksualumo dekalogo filmų, kurių pirmos trys dalys („Smurtas“, „Du hardcore pornografijos rašytojai įsimylėjo tą pačią moterį“ ir „Triukšmo spalvos“) bus išleistos internete šį rudenį.“ – sako režisierius, – „Šleikštulys“ perkels žiūrovą iš jaukaus 40-ųjų Sartre`o prancūziškojo Le Havre miesto į anoniminį metropolį, kuriame dominuoja dvi, mano nuomone, labiausiai šleikštulį keliančios vietos – prekybos centrai ir viešbučiai.“

Prancūziška „Café Mably“ filme virsta butaforiška retro stiliaus kavine prekybos centre, kurios užuolaidos atskiria ją nuo kasų. Po prekybos centrą klaidžioja Savamokslis (akt. Peeter Volkonski – legendinės estų grupės „Propeller“ vokalistas, aktorius, pažįstamas iš filmų „Laisvamanis“, „Šventojo Tonio gundymas“), kavinėje kapučino kavą geria mizantropas Mr. A (akt. Raoul Kurvitz), o viešbutyje pavadinimu „Stay Express Hotel“ apsistoja jo mylimoji Ms. M (akt. Tiina Tauraite, atlikusi vieną pagrindinių vaidmenų filme „Rudens Puota“ ir „Šventojo Tonio gundymas“) – meno kuratorė, nenuilstamai keliaujanti iš vieno meno darbų aukciono į kitą. Tai trys herojai, galbūt kažkada kvestionavę įsišaknijusią pasaulio tvarką, o dabar yra giliai pasinėrę į egzistencialistinę depresiją ir neviltį.

Filmo „Šleikštulys“ filmavimo akimirka Laimos Stasiulionytės nuotrauka
Filmo „Šleikštulys“ filmavimo akimirka
Laimos Stasiulionytės nuotrauka

Pasak Vytauto Tinterio, Sartre`o egzistencializmas ypač aktualus šiais laikais, kuomet žmonės dažnai yra apatiški, tiesiog neįgalūs kvestionuoti tvarką, kurią taip bandoma puoselėti Lietuvoje: „Man pačiam Sartre`as – tai paauglystės laikų atradimas, kuris tuo metu mane labai šokiravo ir trumpam pastūmėjo į neviltį, bet iš dabartinės perspektyvos aš visai kitaip žiūriu į šį kūrinį. Gyvenime išmokau mėgautis mažais dalykais, neieškant bendro tikslo ar bandant paaiškinti tokius klausimus kaip dievo buvimas. Gal ir yra, gal ir nėra. Nežinau. Mano dievas yra nežiniukas, jis ir pats nežino, nei kur jis yra, ar jis išvis yra, kodėl yra. Bet kokiu atveju egzistencializmas kritikuoja tą žinojimo teisę, kurią žmogus mano turįs. Dažniausiai žmonės praregi ir kelia egzistencinius klausimus tik tuo trumpu metu po karo, kai nustoja galvoti apie puses, kuri laimėjo ar pralaimėjo. Kai tiesiog mato sugriautą pasaulį ir ima klausti: kas mes esam ir kodėl mes taip padarėm? Dažniausiai tokie klausimai labai greitai pasimiršta. Aš visą gyvenimą stengiuosi išlikti neutralus, bet tai yra be galo sunku.“

„Šleikštulio“ scenarijus buvo parašytas praeitų metų gruodį V. Tinteriui studijuojant Prahoje, FAMU (Film and TV School of the Academy of Performing Arts) kino akademijoje. Filmavimai vyko Čekijoje, Berlyne ir Taline, o filmo garso takelį sudaro rekonstruotas legendinis rusų avangardisto Arsenijaus Avraamovo kūrinys „Sirenų simfonija“ (1922) bei Mindaugo Urbaičio kūrinys „Ramybė“, sukurtas 2000 metais, žymint Čiurlionio 125-ąsias gimimo metines.

Filmavimo akimirkos

Filmo anonsas:

Komentarai
Kinas todėl, kad norisi daugiau. Tol, kol akys mato lyg pro objektyvą! KINFO todėl, kad smagu dirbti su žmonėmis, mylinčiais ir išmanančiais savo veiklą. Žmonėmis, kurie nusišypsos ir pasakys: darom! Toks mano būdas papasakoti kitiems apie dalykus, kurie įkvepia.