Šaltinis – practicalnonsense.wordpress.com
Iš pirmo žvilgsnio naujosios išmaniosios technologijos – tai tik menki prietaisėliai, ramiai tūnantys mūsų namų kertelėse, kišenėse, rankinėse ir kantriai laukiantys, kol galės pasitarnauti. Ši ištikima draugystė paprastai prasideda nuo vienos techninės naujovės, tačiau nepastebimai išauga į visą išmaniąją šeimyną. Kaip manote, kiek ekranų namuose turi bent jau vidutines pajamas gaunantis žmogus? Ogi septynis. Neįtikėtina? Manau, visai realu. Suskaičiuokite viską – savo kompiuterį, telefoną, be abejo, nepamirškite ir televizoriaus. Ir ar tikrai tik vieną jį turite? Greičiausiai koks nors seniausiai įsigytas lietuviškas „Šilelis“ vis dar Jums šypsosi viršutinėje spintos lentynoje.
Šiandien visi mus supantys kasdieniai procesai, tokie kaip televizoriaus žiūrėjimas ar skambinimas telefonu, tampa beribiu informacijos vartojimu. Dažnas žiūrėdamas filmą tuojau pat išsitraukia ir taip vadinamąjį „antrą ekraną“ – išmanųjį prietaisą – tam, kad galėtų sustiprinti savo pojūčius ir numalšinti žinių troškimą, ieškodamas informacijos apie filme vaidinančius aktorius, jų asmenininius gyvenimus ar filmo siužeto vingius. Greičiausiai, šiuolaikinis žmogus nėra visiškas robotas, nesugebantis savarankiškai mąstyti, ir pasikliaujantis tik technika. Jis po truputį tampa informacijos vartotoju, negalinčiu pasotinti savo smalsumo. Taip XXI-ajame amžiuje įsigali vadinamoji žinių ekonomika, kuomet informacija bei jos sklaida įgauna didžiulę vertę, o idėja tampa visa kuriančia jėga. Ar prekybininkai gali tuo nepasinaudoti? Tikrai negali. Vis dažniau esame linkę jiems sumokėti ne tiek už realius daiktus, pirkinius, bet už gaunamą informaciją ar potyrius. Internetu bei išmaniosiomis technologijomis informacijos sklaida tampa dar spartesnė ir prieinama vis didesniam vartotojų būriui visame pasaulyje.
Šios sparčios technologijų raidos pasekmė – papildyta realybė (angl. augmented reality) – viena naujausių technoligijų, kuri ant matomos, tikrosios realybės, pateikia papildomos informacijos sluoksnius, kuriuos galima peržiūrėti įvairiais įrenginiais, pavyzdžiui, tokiais kaip išmanieji telefonai. Papildyta realybė – nes vien to, ką matome plika akimi, negana, nes vien tai, kas mus supa, nėra pakankamai įdomu, informatyvu, greita. Papildyti galima beveik kiekvienos srities „realybę“. Visi atsakymai apie futbolo žaidėjų rezultatyvumą, turistinių objektų autentiškumą, lankytinų vietų išdėstymą gaunami naudojantis išmaniojo prietaiso kamera bei tam tikromis programėlėmis, o ši informacija matoma prietaiso ekrane.
Kad ir kaip būtų keista, papildytos realybės technologija pradėta vystyti prieš daugiau nei penkiasdešimt metų, o jos pradininkas – kinematografas Mortonas Heiligas, kuris sukūrė ir užpatentavo simuliatorių (pavadinimu „Sensorama“) su vaizdais, garsais, vibracija ir kvapu, jis filmo peržiūroms suteikdavo papildomų pojūčių. Taip, pagaliau pagaliau pakalbėsime ir apie kiną. Visa ši ilga ir gal net per ilga įžanga tebuvo kelias į vienos iš išmaniųjų programėlių „Cinema city“ pristatymą. Praėjusią savaitę vykusioje „Cross Media Zen“ konfrenecijoje apie susikertančias medijas kviestinis svečias iš Prancūzijos ir vienas iš šios programėlės autorių Michelis Reilhacas pristatė „Cinema city“ programėlės veikimo principą bei galimybes Paryžiaus miesto gyventojams ir svečiams. „Cinema city“ – dar vienas įrodymas, kaip galima sėkmingai uždirbti pinigų derinant aktualią informaciją su įvairiomis kitomis sritimis. „Cinema city“ – tai ne vien kino filmai išmaniajame prietaise, tačiau ir galimybė skatinti turizmą, bendradarbiauti ir pildyti realybę visais įmanomais būdais.
Programėlės veikimo principas išties paprastas – klajodami Paryžiaus gatvėmis ir kartu nešdamiesi savo išmanųjį prietaisą, vos kelių mygtukų paspaudimu galite sužinoti, kokie filmai buvo filmuojami Jūsų buvimo vietoje. Filmuotų filmų ištraukas galite nedelsiant peržiūrėti, o jei tiksliai seksite sudarytu maršrutu – sužinosite, kaip matyta istorija plėtojama toliau. Tai tarsi naujas, turistinis, pažintinis maršrutas su nauja pridėtine verte ir informacija. Turėsite galimybę susipažinti su tokiais filmais kaip Woody Alleno „Vidurnaktis Paryžiuje“ (Mindniht in Paris, 2011) ar Martino Skorsezės „Hugo išradimas“ (The Invention of Hugo Cabret, 2011). Jeigu filmas Jus sudomino – dar vienu paspaudimu atsidursite tinklapyje, kur galėsite peržiūrėti visą filmą, – greičiausiai už tai reikės sumokėti. „Cinema city“ siūlo ir dar vieną pramogą – galimybę matytas kino scenas suvaidinti patiems ir pasidalinti su kitais mėgėjais. Gal tai skamba kiek juokingai, tačiau būtent tokios filmų inscenizacijos taip pat vis populiarėja kaip vienas iš laisvalaikio praleidimo būdų. Bet apie tai kitą kartą. O dabar, manau, būtų geriausiai tiesiog pasižiūrėti „Cinema city“ reklaminį filmuką ir išsiaiškinti, kaip gi iš tikro veikia išmanioji technologija.
Iš viso šiai programėlei sukurti buvo skita 320 000 eurų, o preliminari išleidimo data – 2013 metų birželis. Programėlė veiks prancūzų, anglų vei vokiečių kalbomis, tad planuojantys išvyką į Paryžių nepamirškite įsimesti išmaniojo telefono.
Tačiau nuo madų sostinės neatsilieka ir Londonas – tai viena iš populiariausių kino filmavimo vietų. Kino maršutas, tiesa, vis dar ruošiamas, tačiau tokie veikėjai kaip Haris Poteris ar legendinio „Noting Hilo“ (Notting Hill, 1999) herojai nekantrauja atsidurti Jūsų išmaniuosiuose įrenginiuose.