Solomonas R. Guggenheimas mirė 1949 metais, taip ir nesulaukęs savo modernaus meno muziejaus Niujorke atidarymo dienos. Ir tikriausiai nė nenumatė, kad po pusės dešimtmečio jo pavarde pavadintų muziejų bus daugelyje pasaulio miestų. Guggenheimas tapo plačiai vartojamu žodžiu, kaip kad Ermitažas, Prado, Luvras, reiškiančiu didelių mastelių meno muziejų.
Šio muziejaus idėjos sklando ir Lietuvos žiniasklaidoje. Iš pradžių jo įsteigimas Vilniuje atrodė kaip blanki iliuzija. Tačiau mitas tampa realybe. Guggenheimo muziejus Vilniuje planuojamas tyliai. Detalės per daug neviešinamos, visuomenė nesupažindinama su muziejaus koncepcija, raida kitose šalyse (išimtis – sėkmingas Bilbao pavyzdys), slepiamos konkrečios išlaidos. Todėl straipsnyje bus stengiamasi atskleisti jau egzistuojančius Guggenheimo legendos mitus ir realius faktus.
Guggenheimas: vienos šeimos sėkmės istorija
Guggenheimai paliko ryškų pėdsaką JAV istorijoje. 1918 metais jie buvo antra pagal turtingumą šeima Amerikoje. Joje užaugo ne vien meno mėgėjai, bet ir aviatoriai, filosofai, biologai. Garsios giminės pradininkas JAV – Meyeris Guggenheimas, kilęs iš Šveicarijos žydų šeimos. Atvykęs į Ameriką, įkūrė metalo apdirbimo įmonę, kuri atnešė didelį pelną. M. Guggenheimas turėjo aštuonis sūnus: Isaacą, Danielį, Benjaminą, Simoną, Murry ir Solomoną. Danielis perėmė šeimos verslą, vadovavo tėvo kompanijai. Benjaminas žuvo Titaniko katastrofoje. Simonas trumpą laiką buvo Kolorado valstijos senatorius. Solomonas – modernaus meno rėmėjas, 1929 metais įkūrė savo meno kolekciją. Žuvusio Benjamino dukra Peggy, sekdama dėdės Solomono pėdomis, taip pat kolekcionavo šiuolaikinius meno kūrinius, vėliau įsteigė muziejų Venecijoje.
Pirmasis Guggenheimo muziejus Niujorke.
S. R. Guggenheimas savo surinktą modernaus meno kolekciją saugojo privačiuose apartamentuose Niujorke. Vėliau atidarė Abstarkčios tapybos muziejų. 1943 metais pradėjo kurti muziejaus pastato viziją, kurią patikėjo architektui Frankui Lloyd Wrightui. Jis pateikė apie 700 pastato eskizų, iš jų buvo išrinktas vadinamasis „baltas kaspinas, įvyniotas į cilindrą’’. Statyba vyko ilgai, iki 1956 metų. Kliudė II pasaulinis karas, smukusi JAV ekonomika. S. R. Guggenheimas mirė nesulaukęs muziejaus įkūrimo pabaigos 1959 metais.
Peggy Guggenheim kolekcija Venecijoje
Šį muziejų galima išskirti kaip vienintelį Guggenheimo padalinį, kuris buvo pastatytas iki prasidedant masinei plėtrai 1997 metais. Atskiro straipsnio verta ir jo įkūrėja Peggy Guggenheim. Tai kontraversiška to laikotarpio asmenybė. Ji pati teigė, kad „visa priklauso XX a. menui’’. Pirmas P. Guggenheim vyras buvo skulptorius Laurence Vailas. Vėliau ji ištekėjo už garsaus menininko Maxo Ernsto, artimai bendravo su J. Polloku. Paklausta, kodėl ištekėjo už M. Ernsto, atsakė „Nes jis labai gražus ir garsus.‘‘ 1947 metais Venecijoje ji nusipirko Venier dei Leoni rūmus prie didžiojo kanalo, kuriuose gyveno, rengė parodas. 1980 metais šie rūmai tapo antru Guggenheimo muziejumi.
„Ar jau buvai Bilbao? Ar jau matei šviesą? Ar matei ateitį?’’
Šis H. Muschampo šūkis puikiai atspindi visuotinį pamišimą dėl Bilbao. Būtent jo įspūdinga sėkmė paskatino kurti Guggenheimo muziejus kitose šalyse. Nuo 1997 m. čia kasmet apsilanko 1,3 mln. lankytojų, ir tai labai veikia viso regiono ekonomiką. Pastatas sudarytas iš 19 galerijų, jame eksponuojamas ne tik šiuolaikinis ispanų menas, bet ir kūriniai iš S. R. Guggenheimo kolekcijų. Projekto autorius – architektas F. O. Gehry. Jo įspūdingas dekonstruktyvus titanu apskardintas pastatas primena milžinišką skulptūrą. Ne veltui daugelis pastato išorę laiko įspūdingesnę už jame saugomas kolekcijas.
Guggenheimo muziejų „nesėkmės’’ kitose šalyse
Sėkminga muziejaus plėtra nebuvo paties Solomono R. Guggenheimo sumanyto muziejaus koncepcijos dalis. 1988 metais Guggenheimo direktoriumi Niujorke tapo Thomas Krensas. Jo šūkis ir veiklos planas vadinosi „Plėskis arba žūk’’. Bilbao sėkmė parodė, kad plėstis reikia. Buvo įkurti nauji padaliniai Berlyne, Las Vegase. Neseniai pradėtas statyti muziejus ir Abu Dabyje ant dirbtinio pylimo Persų įlankoje. Pastarasis yra paskutinis realiai statomas muziejaus padalinys. Neegzistuojančių, tik planuotų statyti Guggenheimo muziejų būta daug: Rio de Žaneire, Honkonge, Taičunge, Gvadalacharoje, Singapūre, Pekine, Sank Peterburge, Maskvoje, Venecijoje, Sidnėjuje… Tačiau šios idėjos taip ir nebuvo realizuotos, dauguma jų matomos tik kompiuteriniuose maketuose. Skaidra Trilupaitytė buvo teisi sakydama, kad tokie neegzistuojantys maketai – puiki medžiaga postmodernistinių simuliakrų tyrinėtojams.
Guggenheimo muziejų finansavimo problemos
Kodėl nepavyko įsteigti suplanuotų muziejų daugelyje miestų? Guggenheimo projektai daugiausiai žlugo dėl ekonominių problemų. Šalys neišgali skirti milijoninių sumų ne tik pastatyti muziejų, pirkti ekspozicijas, bet ir nario mokesčiui S. R. Guggenheimo muziejui Niujorke. Pavyzdžiui, prieš statant Bilbao muziejų, iš anksto paprašyta sumokėti 20 milijonų dolerių už licenciją, meno kūrinių kolekcija kainavo apie 50 milijonų dolerių.
Kolekcijų mainų mada meno pasaulyje
Ne vien Guggenheimo muziejus „skolina‘‘ savo kolekcijas kitoms šalims. Luvras taip pat ilgesniam ar trumpesniam laikui nuomoja meno kūrinius. Naujausias pavyzdys – Ermitažas, su kuriuo Guggenheimo muziejus 2000 
metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Tačiau šie mainai vykdomi ne vien norint populiarinti muziejus ir meną. Ermitažas jau seniai turėjo finansinių sunkumų, valstybė neskyrė pakankamai pinigų pastato remontui. Ermitažo – Guggenheimo padalinys Las Vegase atidarytas viename prabangiausių ir didžiausių Nevados viešbučių „Venetian Hotel Las Vegas Nevada‘‘. Šiuolaikiniai meno kūriniai eksponuojami šalia kazino, teatro, kabareto, parduotuvių miestelio. Šios ekspozicijos nutolsta nuo šiuolaikinio meno – daug dėmesio susilaukė motociklų istorijos ekspozicija, G. Armani kolekcijos paroda. Berlyne Guggenheimo muziejus įsikūręs „Deutche Bank‘‘ pastato pirmame aukšte. Suprantama, pagrindinis muziejus rėmėjas – pats bankas.
Ermitažo – Guggenheimo muziejus Vilniuje: dar vienas simuliakras?
Asmeniniame Artūro Zuoko interneto puslapyje yra paskelbta Guggenheimo muziejaus vizija, kuri vadinasi „Daugiafunkcinis kultūros centras: Jono Meko vizualiųjų menų galerija, Ermitažo ir Guggenheimo muziejai. Išskirtinė sėkmės istorija naujai Europai.’’ Čia informuojama apie jau nuveiktus muziejaus steigimo darbus ir tikslus. Juo galima palyginti su straipsnyje iškeltomis Guggenheimo muziejų problemomis ir faktais. Pavyzdžiui, pasak A. Zuoko, vienas reikšmingesnių nuveiktų darbų – pasirašyta sutartis sudaryti vadinamąją „Galimybių studiją’’. Tokias studijas nuo 2000 metų rengia Kalifornijos architektūros firma „Gehrye – Associates‘‘ (kainuoja apie 2 milijonus litų). Kompanija yra parengusi daugybę galimybių studijų visame pasaulyje. Tačiau jos negarantavo Guggenheimo muziejaus įsteigimo.
Ar tikrai Vilnius privalo turėti unikalų Guggenheimo architektūros statinį?
Į Vilnių jau buvo pakviesti trys pasaulinio garso architektai Danielis Libeskindas, Zaha Hadid ir Massimiliano Fuksas. Jie apžiūrėjo numatomą muziejaus vietą šalia Baltojo tilto dešiniajame Neries krante. Su architektais sutartis jau pasirašyta, konkursas prasidės kitų metų pradžioje. Tačiau ar tikrai Guggenheimo muziejaus pastatas privalo būti išskirtinis? Trys muziejaus padaliniai yra įkurti jau pastatytuose, kitokią utilitarinę reikšmę turinčiuose pastatuose. Berlyne – „Deutche Bank’’ pastato pirmajame aukšte, Las Vegase muziejus įkurtas viešbutyje, o Venecijoje – klasikinio stiliaus rūmuose. Galbūt Vilniuje norima tik pakartoti Guggenheimo Bilbao stebuklą, pastatyti panašų didingą pastatą. Pasirinkta vienintelė sėkminga Guggenheimo muziejų istorija.
Straipsnis buvo publikuotas žurnale „Miesto IQ“, 2008, kovo mėn.
[wonderplugin_slider id=”3″]