Pietų Korėjai reikėjo 70 metų, kad atsidurtų ten, kur yra šiandien – pasaulio technologijų ir kultūros smaigalyje. Tiek laiko praėjo nuo Korėjos karo, XX a. viduryje lėmusio badą ir nepriteklių visoje šalyje. Ši situacija korėjiečius privertė imtis drastiškų sprendimų – skurdui pasmerktus naujagimius atiduoti įsivaikinti labiau pasiturinčioms poroms iš viso pasaulio. Kas įvyksta, kai šie kūdikiai užauga ir nori pažinti savo šaknis? Tai atskleidžia kino juosta „Sugrįžimas į Seulą“, kurią kino programa „Lokys, liūtas ir šakelė“ Lietuvos kino teatruose rodo nuo balandžio 7 d.
Filme sekame jaunos paryžietės Fredi istoriją. Laimingai užaugusi prancūzų šeimoje, Fredi, slapta nuo įtėvių, leidžiasi į avantiūrą ir porai savaičių atskrenda į Seulą, Pietų Korėją. Tai šalis, kurioje gyvena jos biologiniai tėvai, kūdikystėje atidavę dukrą įvaikinti šeimai, kuri galėtų suteikti jai gerą išsilavinimą ir patogesnį gyvenimą.
Tačiau apie Pietų Korėją Fredi nežino nieko, nemoka korėjiečių kalbos ir šalies papročių, čia jai svetimas reikalavimas visada elgtis mandagiai ir santūriai. Ir ji – tik viena iš 200 000 kūdikių, kuriuos po karo tėvai atidavė įvaikinimui. Kino juostoje jautri ir asmeniška Fredi kelionė veda per kuklius Korėjos kaimus, trankius didmiesčių naktinius klubus, joje pasiklystama vertime ir susikalbama be žodžių – o kur žodžių trūksta, padeda muzika.
„Sugrįžimo į Seulą“ režisierius – Prancūzijoje gimęs ir augęs, iš Kambodžos kilęs kino kūrėjas Davy Chou: „Nesu korėjietis, nesu moteris, nesu įvaikintas, bet man ši istorija artima daugybe aspektų. Čia svarbiausia universali tapatybės tema – ką pasirenka žmogus, atsisakantis atitikti iš anksto nustatytą klasifikaciją ir neleidžiantis žmonėms kalbėti už jį. Fredi vis naujai išranda, apibrėžia ir patvirtina save“.
Pagrindinis Fredi vaidmuo filme atiteko Park Ji-Min – jokios vaidybinės patirties neturinčiai, iš Pietų Korėjos kilusiai menininkei. Prancūzijoje ji apsigyveno būdama aštuonerių ir, režisieriaus D. Chou teigimu, smarkiai prisidėjo prie filmo scenarijaus tobulinimo: „jos dėka staiga susidūriau akis į akį su jos patirtimi – ką reiškia augti Prancūzijoje, kai nesi baltoji. Ji-Min turėjo daugybę klausimų ir kritikos scenarijui, suabejojo veikėjos santykiu su moteriškumu, lytimi ir vyrais“.
Fredi gyvenimą ir asmenybės transformacijas stebime daugiau nei 7 metų laikotarpyje. Šis laikas ir pagrindinės veikėjos pokyčiai atskleidžia žiūrovui sudėtingą, nepatogią ir liūdną istoriją žmogaus, ne savo noru atsidūrusio tarp dviejų konfrontuojančių kultūrų. Šiuolaikinio pasaulio ryšius, atleidimo, atgailos temas ir tapatybės klausimus nagrinėjantis filmas „Sugrįžimas į Seulą“ pristatytas Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ programoje.
Filmo anonsas: