Alohafred nuotrauka
Praėjusią savaitę Europos muzikos kūrėjai ir Europos Sąjungos (ES) politikos formuotojai susitiko aptarti, kaip sustabdyti priverstinio teisių išpirkimo (coercive buy-out) praktikas, kurios vis labiau kenkia muzikos autorių pajamoms ir teisėms. ES institucijos jau rengia specialias taisykles, kurios turėtų padėti užtikrinti pusiausvyrą autorių teisių sistemoje ir realų principo „tinkamas ir proporcingas atlygis“ įgyvendinimą. Šiame renginyje Lietuvai atstovavo LATGA vadovė ir GESAC Tarybos narė Laura Baškevičienė, Europos Parlamento (EP) narys Dainius Žalimas bei kultūros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Vida Gražienė.
Praėjusią savaitę Europos dainų autoriai, kompozitoriai ir juos atstovaujančių kolektyvinio administravimo organizacijų atstovai EP susitiko su pagrindiniais ES sprendimų priėmėjais. Susitikime, kurį organizavo Europos kompozitorių ir dainų autorių aljansas (ECSA) su Europos autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacija (GESAC), buvo kalbama apie ilgalaikę ir vis labiau plintančią problemą – priverstinio teisių išpirkimo sąlygas sutartyse, kurios ypač žalingos audiovizualiniame sektoriuje dirbantiems muzikos autoriams, kuriantiems filmų ir serialų garso takelius.
Siekia apeiti autorių sukurtą sistemą
Alohafred nuotrauka
„Priverstinio teisių išpirkimo sutartys šiandien kelia realią grėsmę Europos autoriams – jos mažina jų teises ir pajamas, o visą derybinę galią sutelkia didžiųjų pasaulinių VOD („Video on Demand“, lietuviškai – vaizdo turinys pagal pareikalavimą) platformų, tokių kaip „Netflix“, „Amazon Prime“, „HBO“ ir kt., rankose. EP jau įvardijo šią problemą, tačiau dabar būtina, kad Europos Komisija pereitų prie konkrečių veiksmų – užtikrintų sąžiningą atlygį, didesnį skaidrumą ir klestinčią bei įvairią kūrybinę ekosistemą Europoje. Kolektyvinio administravimo organizacijos yra esminė šios sistemos dalis: jos užtikrina, kad autorių teisės būtų gerbiamos, o atlygis – teisingas. Ši autorių sukurta ir valdoma sistema neturi būti apeinama, pasitelkus priverstinio išpirkimo sutartis“, – po šio susitikimo kalbėjo LATGA vadovė ir GESAC Tarybos narė L. Baškevičienė.
Šią aukšto lygio diskusiją Briuselyje inicijavo Europos Parlamento narė Leire Pajín iš Ispanijos. Ji susitikimo metu pabrėžė, kad EP aktyviai dirbo ieškodamas sprendimų šiai problemai. „Europos Komisija, atsakydama į mano klausimą, tik patvirtino Autorių teisių direktyvoje įtvirtintų principų svarbą. Tinkamas atlygis turi būti užtikrinamas ir surenkamas ir iš ne ES įsikūrusių, bet Europoje veikiančių kompanijų. ES turi pereiti prie tvirtų įsipareigojimų, kad būtų užkirstas kelias ES taisyklių apeidinėjimui per užsienio teisę ir jurisdikcijas. Parlamentas tvirtai palaiko kūrėjus, todėl dabar laukiame konkrečių Komisijos veiksmų“, – sakė L. Pajín.
ECSA prezidentė, dainų autorė Helienne Lindvall atkreipė dėmesį, kad šios autoriams žalingos teisių išpirkimo sąlygos plačiai paplito daugelyje šalių. Pasak jos, augant kelių didžiųjų JAV transliacijos paslaugų kompanijų dominavimui, ši praktika tampa rimta kliūtimi, jeigu kalbėsime apie sąžiningą autorių atlygį. „2019 m. 18–23 Autorių teisių direktyvos straipsniai, įskaitant tinkamo ir proporcingo atlygio principą, yra gyvybiškai svarbūs Europos muzikos autoriams. Labai svarbu, kad didieji rinkos žaidėjai šių nuostatų neapeitų“, – pabrėžė H. Lindvall.
Alohafred nuotrauka
Verčia atsisakyti savo teisių
Minima teisių išpirkimo praktika autorių verčia sutartyje atsisakyti visų arba dalies savo teisių mainais į vienkartinį, dažniausiai nedidelį išankstinį honorarą. Tokiu būdu autorius praranda kontrolę, o svarbiausia – galimybę ateityje gauti teisingą atlygį, kai kūrinys bus naudojamas ir generuos pajamas.
Problema ypač aktuali audiovizualiniame sektoriuje dirbantiems muzikos kūrėjams. Muziką filmams kuriantis kompozitorius ir ECSA viceprezidentas Jesperas Hansenas pabrėžė, kad kūrinio sėkmės jo sukūrimo metu numatyti neįmanoma, todėl honorarai turi priklausyti nuo realaus kūrinio naudojimo. „Minėtos priverstinio išpirkimo sąlygos visiškai prieštarauja sąžiningo atlygio kūrėjams sampratai. Kompozitoriai dažnai neturi derybinės galios prieš tokias praktikas, nes rizikuoja būti įtraukti į juoduosius sąrašus ir netekti darbo. Būtent todėl mums reikia tvirtos ES lygmens teisėkūros apsaugos“, – teigė J. Hansenas.
GESAC prezidentas Davidas El Sayeghas pabrėžė, kad būtina nutraukti šias praktikas, siekiant įgyvendinti principą, kuris užtikrintų, jog kūrėjams būtų mokamas sąžiningas ir proporcingas atlygis. „Kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijos vaidina svarbų vaidmenį, įgyvendindamos šį principą ir gindamos kūrėjų teises visoje Europoje“, – sakė jis.
Nors ECSA ir GESAC jau ne vienerius metus kelia šią problemą, priverstinio išpirkimo sąlygos sutartyse vis dar plačiai taikomos. Ypač dažnai su tuo susiduriama dirbant su tarptautinėmis vaizdo transliacijų platformomis, kurios veikia Europoje, tačiau sutartyse neretai taiko už ES ribų nustatytas taisykles, siekdamos išvengti ES principų taikymo.
Šiandienos geopolitiniame kontekste Europos suvereniteto stiprinimas ir ES teisės taikymas visiems rinkos dalyviams yra svarbesnis nei bet kada anksčiau. Skaitmeniniai gigantai, įsikūrę už ES ribų, neturi turėti galimybės apeiti Europos taisyklių, pasitelkdami užsienio teisę ar jurisdikcijas.
Europa remiasi vertybėmis – teisingumu, skaidrumu ir pagarba kūrėjų teisėms. Būtent šie principai turi ir toliau būti ES politikos pagrindas šiame skaitmeniniame amžiuje, teigiama bendrame GESAC ir ECSA pranešime.
GESAC, ECSA ir LATGA informacija
Nuotraukos Alohafred
Apie ECSA
Europos kompozitorių ir dainų autorių aljansas (ECSA) atstovauja daugiau nei 30 tūkst. profesionalių kompozitorių ir dainų autorių 28 Europos šalyse, jam priklauso 57 organizacijos iš visos Europos. Aljansas gina šiuolaikinės klasikinės muzikos, kinui skirtos muzikos bei populiariosios muzikos srityse dirbančių autorių interesus.
Apie GESAC
GESAC – tai Europos autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacija. Šiuo metu GESAC vienija 32 autorių bendrijas Europos ekonominėje erdvėje ir Šveicarijoje. Kartu jos atstovauja daugiau nei 1,2 mln. muzikos, vizualiųjų menų, kino, literatūros ir dramos autorių bei teisių turėtojų.
Apie LATGA
LATGA – Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija. Šiuo metu LATGA vienija daugiau nei 7,5 tūkstančio įvairių sričių Lietuvos autorių. Taip pat LATGA atstovauja milijonams įvairių pasaulio šalių autorių abipusio bendradarbiavimo sutarčių pagrindu.