Kiekvieną kartą, kai Holivudas nusprendžia adaptuoti vieną iš populiarių kompiuterinių žaidimų frančizių, tarp žiūrovų ši žinia pasitinkama su didžiuliu nerimu. Taip yra dėl to, kad Holivudo žmonės kažkodėl fundamentaliai nesupranta, kaip perkelti žaidimo potyrį į kino filmą ar serialą taip, kad šis turėtų geriausias žaidimo savybės, tačiau netaptų priekaištu žiūrovui – šiaip ar taip, kinas (ir TV) yra pasyvioji patirtis. Taip, šiandien yra kelios sėkmingos kompiuterinių žaidimų adaptacijos (galima būtų paminėti Lara Croft: Tomb Raider (2001; rež. Simon West), Arcane (2021; rež. Pascal Charrue ir Arnaud Delord), Sonic the Hedgehog (2020; rež. Jeff Fowler) ar The Last Of Us (2023)), tačiau bendrame kontekste tai greičiau yra išimtys, kurios patvirtina taisyklę.
Situacijai įtampos prideda ir tai, kad „Amazon Prime“ istorija yra neįtikėtinai kontrastinga, kai kalba eina apie adaptacijas. Palyginimui, tokios komiksų bei literatūros adaptacijos kaip Tom Clancy’s Jack Ryan (2018-), The Boys (2019-), Invincible (2021-) ar Reacher (2022-) parodo, kokių nuostabių dalykų gali pasiekti „Amazon Prime“, kai stiprus turinys yra atiduodamas talentingiems kino bei TV kūrėjams.
Tačiau tuomet yra The Lord Of The Rings: The Rings of Power (2022-) – serialas, kuriame ne tik spjaunama į J.R.R. Tolkino nuostabią kūrybą bei pagrindines knygų serijos mintis, bet ir tai padaroma taip nerangiai, nemoksliškai ir hiperbolizuotai, kad šiuo metu pasaulyje būtų sunku rasti labiau nekenčiamą serialą. Taigi visi, kurie jautė prielankumą bei nostalgiją Fallout kompiuterinio žaidimo frančizei, nekantriai norėjo sužinoti, ar tai bus dėsningas ir labai tikėtinas nusivylimas, ar reta išimtis.
Visų džiaugsmui bei nuostabai serialas išties patiko tiek kritikams, tiek žiūrovams (o tai yra labai reta kalbant apie kompiuterinių vaizdo žaidimų adaptacijas). Dar daugiau, serialas sugebėjo atgaivinti meilę pačiam žaidimui. Iškart po serialo pasirodymo Fallout 4 žaidimo (kuris pasirodė 2015 m.) pardavimai išaugo 7500% (lyginant su pardavimais iki serialo pasirodymo). Taigi, tiek Fallout žaidimo, tiek Fallout serialo kūrėjai galėjo pelnytai šauti šampano butelius – adaptacija išties pavyko! Bet trumpam grįžkime prie pačios serialo istorijos. Beje, šioje apžvalgoje detaliai nagrinėjama serialo (ir žaidimo) istorija, tad rekomenduojama ją skaityti tik serialą jau pažiūrėjus.
Jame sekamos trijų personažų istorijos – Kuperio, Liusi ir Maksimus. Jie įkūnija tris labai skirtingus apokaliptinio pasaulio potyrius. Kuperis yra daugiau nei du amžius gyvenantis mutantas (seriale šie mutantai įvardijamai kaip Ghoul, kurie, deja, į lietuvių kalbą tiesiogiai neišsiverčia), kuris prieš apokalipsę buvo aktorius, įkūnijantis teisingumo paragoną televizijos seriale. Tačiau dabartyje jis gerokai panašesnis į blogiukus, kuriuos jo TV personažas medžiodavo. Kitaip sakant Kuperis šiandien yra visiškai savanaudiškas radiacijos išdegintų dykynių klajūnas, kuris užmuš, išduos ar paaukos bet kokį asmenį, jei tai leis jam priartėti prie jo tikslo. Tačiau Kuperio susidūrimas su Liusi, panašu, sugeba pažadinti turėtus principus ir vertybes.
Liusi yra vienos iš požeminių saugyklų (konkrečiai – 33-ios) gyventoja. Būtina pridurti, kad šioje alternatyvios Amerikos istorijoje prieš atominį karą buvo pastatyta daugiau nei šimtas tokių saugyklų, kurios buvo parduodamos paprastiems (ir ne tik) amerikiečiams, kaip galimybė apsisaugoti nuo radiacijos (bei būtybių, kurios išgyvens atominę apokalipsę). Šios saugyklos buvo daromos taip, kad jų gyventojai (ir jų palikuonys) galėtų išgyventi visiškoje izoliacijoje šimtmečius.
Tačiau, ko nežinojo dauguma šių saugyklų turėtojų, saugyklas pastačiusi korporacija nusprendė saugyklose vykdyti įvairius socialinius eksperimentus. Žinoma, kai kurios saugyklos išties rūpinosi savo gyventojais. Tačiau dauguma jų – vykdė išties protu sunkiai suvokiamus nusikaltimus.
Taigi, Liusi, jos laimei, užaugo vienoje iš jų, kuriose bendruomenės siekė išsaugoti Amerikietišką gyvenimą būdą ir vieną dieną atstatyti sunaikintą pasaulį. Ši idiliška svajonė sugriaunama, kai į jos saugyklą įsiveržia apokaliptinio pasaulio gyventojai, kurie be gailesčio išžudo dalį bendruomenės ir pagrobia Liusį tėvą. Sekant žaidimo tradicijas, kad Liusi išgelbėtų savo tėvą, ji turi iškeliauti į visiškai nepažįstamą ir labai pavojingą pasaulį.
Maksimas yra „Plieno brolijos“ – sukarintos grupuotės, kuri su ypatingu užsidegimu naikina viską, kas neatitinka žmonių apibrėžimo – žemiausios grandies narys. Maksimas yra našlaitis, jis dar būdamas vaikas prisijungė prie šios grupuotės. Tą jis padarė savanoriškai, kadangi „Plieno brolija“ yra viena galingiausių grupuočių Fallout pasaulyje ir, kas ginčytinai svarbiau, bent formaliai siekia pagerinti visų žmonių gyvenimą.
Jis greitai sužino (ir ką iškart pastebi kiekvienas šio žaidimo žaidėjas), kad „Plieno brolija“ yra sudaryta daugiausiai iš išties nemalonių asmenų (švelniai tariant). Tačiau net ir tai nepakeičia jo troškimo pasišvęsti svarbiausiam jo gyvenimo tikslui – pagerinti jį supanti pasaulį.
Išties būtina pagirti serialo kūrėjus, kad sėkmingai sukūrė du iš trijų personažų – Liusi ir Kuperį. Liusi atveju buvo nuostabiai įkūnytas žaidime sutinkamas saugyklos gyventojų naivumas ir absoliutus nepasiruošimas gyvenimui tikrajame pasaulyje. Liusi sugeba augti ir prisitaikyti prie naujos realybės, neaukodama savo principų bei vertybių (net susidūrus su apokaliptinio pasaulio žiaurumais bei neteisybėmis), todėl ją norisi palaikyti.
Kuperis (kuris yra tiesiog puikiai įkūnytas Waltonas Gogginsas) didžiąją dalį sezono yra personažas, kurį kitomis aplinkybėmis būtų labai sunku pamilti – kito asmens gyvybė jam tiesiog yra bevertė. Dar daugiau, jis nesibodi net imtis kanibalizmo, jei tuo metu jam trūkstą maisto. Tačiau serialo kūrėjų sėkmingai inkorporuoti prisiminimai iš jo gyvenimo prieš karą leidžia nesunkiai susitapatinti su juo ir suvokti, kaip jis tapo tuo, kuo yra dabar. O tai, kad jis yra kompetentingas, savimi pasitikintis ir greitai situacijose besiorientuojantis šaulys, nesunkiai sugeba priversti žiūrovą jei ne pamilti, tai bent jausti jam pagarbą.
Maksimas, deja, yra silpniausias iš šios trijulės. Jam trūksta žavesio ar charizmos, kurią turi Liusi bei Kuperis. Jis taip pat neturi aiškių vertybinių pozicijų, aiškios motyvacijos, kurį jį verstų judėti link kažkokio konkretaus tikslo, ar kompetencijų, kurios verstų jį gerbti. Didžiąją dalį laiko ekrane jis tiesiog yra. O kitu metu – jis yra priemonė pristatyti skirtingas ideologijas ar tiesiog prajuokinti žiūrovą. Taigi belieka tikėtis, kad šis personažas patobulės antrame sezone.
Serialas sulaukė daugybės pagyrų dėl kelių pagrindinių sėkmingai įgyvendintų elementų – puikiai parinktų aktorių, gebėjimo pagauti tiek žaidimo estetiką, tiek 1960-jų Amerikana estetikos pojūtį. Ir, žinoma, pademonstruoti žaidime dominuojantį tamsaus humoro jausmą. Dar daugiau, organiškai įtarptos užuominos į žaidimą leido pasimėgauti jį žinantiems, bet netrukdė suvokti istorijos tiems, kurie su frančize susipažįsta būtent per serialą. Taigi, jis sugebėjo ne tik sėkmingai pagauti žaidimo esmę, bet ir priversti pamilti pagrindinius personažus.
Tačiau Fallout yra ne be problemų. Nemažoje vietų serialo tempas sulėtėja, ne visuomet sėkmingai balansuojama tarp dramos ir satyrinio humoro, taip pat serialas nukenčia nuo žaidimų adaptacijoms būdingo milžiniško informacijos kiekio. Galiausiai, apokaliptinis pasaulis yra neįtikėtinai žalias (lyginant su vaizdu, kurį sukuria žaidimai). Kas gal atrodo kaip keistas priekaištas, bet žaidžiant (ypač naujausius) Fallout žaidimus tas žalumos nebuvimas leisdavo sukurti išties pesimistišką (su polinkiu į depresiją) pojūtį.
Apibendrinant būtina pirmiausią pasidžiaugti tuo, kad šis serialas puikiai demonstruoja, kaip sėkmingai įgyvendinti žaidimų adaptacijas. Dar daugiau – kaip sukurti potyrį, kuris ne dubliuotų žaidimus, bet juos papildytų. Kitaip sakant, sudarytų sąlygas mėgautis pačiu serialu nepriklausomai, ar esi žaidimo frančizės žaidėjas.
Galiausiai, noriu rekomenduoti šį serialą visiems, kurie yra apokaliptinio žanro gerbėjai. Fallout frančizė sukūrė unikalų apokaliptinį pasaulį, kuris jau beveik tris dešimtmečius sėkmingai sugeba pritraukti milijonus žaidėjų. Taigi, nors šis serialas tikrai nėra skirtas visiems, bet šio žanro mėgėjų jis tikrai nenuvis.