Festivalis „Kreivės“ kviečia susitikti su savo vidiniais monstrais. Pokalbis su organizatoriais A. Čičeliu ir J. Šulioku

Rudeninis Lietuvos kino festivalių maratonas neįsivaizduojamas be Vilniaus queer festivalio „Kreivės“. Be tradicinių konkursinių „Trumpikių“, kurioje bus apdovanotas geriausias  trumpametražis filmas, festivalis šiemet kvies pažvelgti į savo vidų ir susidraugauti su savo monstrais. Tai bus galima padaryti žiūrint „Monstrų“ programos filmus.

Kaip teigia „Kreivių“ organizatoriai, „monstrai neprivalo gąsdinti. Kol nesusidraugauji su mistinėmis būtybėmis, tūnančiomis savo paties spintoje ar po savo paties lova, tol jos tau kelia grėsmę. Kviečiame susitikti su savo monstrais“.

Apie šių metų „Kreivių“ filmus, renginius bei visą programą pasakoja festivalio komandos nariai Augustas Čičelis ir Justinas Šuliokas.

Kokiomis nuotaikomis pasitinkate jau 11-ąjį festivalį?

Justinas Šuliokas. Po pernykščio festivalio, kuris buvo jubiliejinis ir kuris buvo ypatingas, vienuoliktasis galbūt kelia mažiau streso. Jau seniau esame nusprendę, kad organizuojame „Kreives“ ir dėl savęs, nes mums smagu tą daryti, todėl įdedame tiek darbo ir pastangų, kiek turime ir galime.

Augustas Čičelis. Iš tiesų remiamės praeitų metų festivalio patirtimi. Sakyčiau, kad 11-asis festivalis ne mažiau ypatingas. Tęsiame bendradarbiavimą su kultūros kompleksu „SODAS 2123“, kurdami kelių dienų erdvę queer bendruomenei. Čia bus galima ne tik pažiūrėti filmus ar sudalyvauti kituose renginiuose, tačiau ir praleisti daugiau laiko, pasilikti po filmo veikiančiame bare, šnekučiuotis lauke, susitikti su draugais, susirasti naujų.

Kino peržiūrų rengimas ne tik kino teatre, žinoma, kelia iššūkių, tačiau verta. Mums rūpi tiek kultūrinis, tiek socialinis renginių elementai. Žinoma, susitiksime ir „Skalvijoje“. Mums svarbus ir prieinamumas, tad dalis renginių išlieka nemokami, o bilietai į filmų peržiūras tekainuos 5-is eurus (be to, yra ir nuolaida, kuria gali pasinaudoti bet kas, neįstengiantis mokėti ir šios kainos).

Šių metų programa – yra dvi didelės programos bei konkursinį. Ką žiūrovai pamatys didžiosiose programose?

J. Š. Pagrindinė programa šiemet yra „Monstrai“. Pirmiausia, norėjome šiek tiek pažaisti su žanriniu kinu. Antra, monstras yra labai plati metafora, kuri savyje gali turėti labai daug ir įvairių reikšmių. Bet visos jos sukasi aplink deviaciją, iššūkį normai, grėsmę status quo. Todėl ir kino istorijoje, formalios ar neformalios cenzūros sąlygomis, monstriškumas dažnai būdavo homoseksualumo ar translytiškumo metafora.

„Monstrų“ programoje siekiame pasekti ir kaip ši metafora vystėsi kino istorijoje – tad rodome tokius filmus kaip 1935 m. „Frankenšteino nuotaka“ ar 1971 m. „Vampyros Lesbos“, – ir kaip ji panaudojama bei transformuojama dabar, tokiuose filmuose kaip nesenas brazilų „Pavyzdingas elgesys“ ar prancūzų „new extremity“ bangos juostoje „Titanė“.

A. Č. „Monstrų“ programa išsiplės ir į kitus renginius. Per atidarymą pasirodys garso, performanso ir multimedijos menininkai Sasha Wilde. Kviesime į vakarėlį „K/reivas“. Kai kurios peržiūros ir renginiai nepatenka į konkursinę ir „Monstrų“ programas – kaip filmas „Out“, dokumentika „Fėjų sodas“, kurią rodysime šiek tiek vėliau, 11-tą kartą vykstantys „Kreivi skaitymai“. Jauno olandų režisieriaus filmas „Out“ – man lyg trumpametražių filmų programos tęsinys. Norėjosi palaikyti kūrėją ir žiūrovams pasiūlyti lengvą, gerai nuteikiančią juostą, kokių galbūt kartais pasigenda dalis mūsų publikos.

Kokių reakcijų sulaukiate ne iš jūsų bendruomenės, nes teik plakatai, tiek filmai galėtų kai ką ir lengvai šokiruoti? O gal jau sudėtinga šokiruoti lietuvius? Nes dalis ilgųjų filmų tikrai skirti tik suaugusiems.

J. Š. „Kreivės“ pirmiausia yra skirtas bendruomenei, tad sudarinėdami programą ir kurdami festivalio vizualus per daug negalvojame, ką apie tai pagalvos kiti. Kokia prasmė, dalis žmonių visada bus performatyviai įsižeidę vien todėl, kad ne visi galvoja taip pat, kaip jie. Mūsų tikslas nėra nei šokiruoti, nei bandyti įtikinti, kad LGBTQ+ žmonės irgi yra žmonės ir kad queer kultūra nekelia pavojaus nusistovėjusiai gero skonio tvarkai – kelia, bent labai tikiuosi.

Kalbant apie filmus tik suaugusiems – reikalavimas, kad visa kultūra būtų saugi vaikams, labai ją nuskurdintų.

A.Č. Man sunku suprasti šokiravimąsi. Mūsų programos nėra skirtos vaikams. Vizualuose naudojami fantastiniai žaislai yra personažai, referuojantys į „Monstrų“ temą. Ne visi žaislai yra skirti vaikams, kaip ir, pavyzdžiui, ne visi lėlių teatrų pastatymai yra vaikiški. Man didesnių klausimų kyla dėl Barbių ar žaislinių ginklų tinkamumo vaikams. Kita vertus, daugybė filmų, kurie apribojami aukštesniu amžiaus cenzu, galėtų labai pasitarnauti nepilnamečių edukacijai. Na, bet vėlgi, kaip ir Justinas sakė, tai nėra mūsų sritis.

Mes teigiame, kad monstrai neprivalo gąsdinti. Kol nesusidraugauji su mistinėmis būtybėmis, tūnančiomis savo paties spintoje ar po savo paties lova, tol jos tau kelia grėsmę. Kviečiame susitikti su savo monstrais.

Kokia šių metų konkursinė programa? Kaip sekėsi rinkti tuos 14 filmų?

A. Č. Iš tiesų tai truputį meluojame – konkursinių filmų yra 13. Vienas filmas – „Vaikinai vandenyje“ – neatitiko trukmės reikalavimo – viršijo 30 minučių, tačiau mums pasirodė įdomus ir svarbus tematiškai bei labai tinkamas rodyti su kitais trumpais filmais. Žiūrovams jis – tos pačios programos dalis, tačiau žiuri jo nevertina. Baltijos šalyse esame vieninteliai, siūlantys konkursinę queer filmų programą, dėl to neretai bendradarbiaujame su kitais festivaliais, dalindamiesi mūsų kuruotu turiniu.

Kaip ir ankstesniais metais, programa yra labai įvairi žanrais ir siužetais. Tačiau šiemet turėsime šiek tiek daugiau eksperimentinio turinio. Nuolat bandome atrasti balansą tarp to, kas vidutiniškai patiktų daugumai mūsų žiūrovų, ir tarp to, kas greičiausiai daliai labai patiktų, nors kita dalis galėtų likti visai nesupratusi. Programa „Grybai“ galbūt svyra į antrąją pusę.

Čia daugiau netipiškų filmų, nors visi jie išlaiko pasakojimo liniją, yra žaismingi ir šmaikštūs. Čia bus visko – animacijos, virtualios realybės, šeimos dramų, sekso, žaidimų ir nusikaltimų. Kviečiu išdrįsti patirti.

Nors „Trumpikių“ programose yra ir sunkių išgyvenimų, tačiau visada siekiame atrinkti filmus, kurie šioje queer žmonėms vis dar dažnai atšiaurioje aplinkoje teiktų vilties. Su kinu dirbantys žmonės žino, kaip sunku sukurti ir atrasti gerą komediją, tačiau nuolat ieškome – šiais metais turime net keletą juoktis priversiančių trumpų filmų, net jei ir per ašaras.

Ją rengiate kiekvienais metais, ar lengva rasti filmų, kurie atitiktų jūsų kriterijus (kokius)? Koks nugalėtojo laukia prizas?

J. Š. Mūsų kriterijai nėra labai sudėtingi – tereikia, kad filmas kalbėtų apie LGBTQ+ patirtis, būtų sukurtas per pastaruosius dvejus metus ir neviršytų 30 minučių. Dažnai trumpametražius filmus kuria pradedantys režisieriai, tad tikimės, jog dalyvavimas „Kreivių“ konkursinėje programoje suteiks jiems pasitikėjimo savimi, galbūt leis lengviau sukurti kitą savo filmą. Nugalėtojas gauna ir simbolinį piniginį prizą, bet tai nėra svarbiausias dalykas – yra buvę, kad teko keliskart priminti nugalėtojams atsiųsti savo sąskaitos numerį.

A. Č. Na, čia tokia startinė pozicija, labiau teikimo kriterijai, kad mes peržiūrėtume filmus. Sudėtingumas prasideda su atranka. Nors labai skatiname kūrėjus pačius teikti filmus, labai vertiname jų pastangas, tokiu būdu iš kelių šimtų atrenkame tik apie pusę trumpametražių filmų. Kitos pusės tenka ieškoti kitų festivalių programose. Tai nėra paprasta.

Kažkada, kai tik pradėjome, mums atrodė, kad nuvykę į kokį nors žymesnį queer festivalį galėsime nesunkiai sudaryti didžiąją dalį savo programos. Deja. Gana sunku atrasti ir kuruoti queer filmus, kurie būtų pakankamai įvairūs ir derėtų kartu, tematiškai svarbūs ir meniškai vertingi, aktualūs mūsų kontekstui ir potencialiai patiktų mūsų žiūrovui.

Paskutiniame atrankos etape pasitelkiant beveik visą festivalio komandą tenka daryti nemažai kompromisų. Tačiau, manau, kad tai pasiteisina.

Galbūt bus kokių nors renginių?

A. Č. Kaip jau minėjau, rugsėjo 13 d. festivalį pradės užburiantis Sashos Wilde pasirodymas. Sasha Wilde – tai atlikėjai, turintys polinkį į uždraustas misterijas. Jų kūryboje persipina monstriškumo, (trans)įsikūnijimo, erotikos ir mirties temos. Po pasirodymo – filmo „Frankenšteino nuotaka“ peržiūra ir pokalbiai bare.

Lyg įžanga į festivalį ir jo palydovas bus fotomenininkės Laimos Stasiulionytės, su kuria bendradarbiaujame nuo pat festivalio pradžios, paroda „Išsišaknijimai įsišakojimai“ mūsų kuruojamoje erdvėje „išgirsti“. Festivalio svarbi sudedamoji – vakarėlis „K/reivas“. „Kreives“ erdvėje „Sodas 2123“ tradiciškai užbaigsime „Kreivais skaitymais“, į kuriuos šiais metais įsilies pirmojo Lietuvoje queer miuziklo elementai.

Savo festivalio aprašyme rašote, kad „Papildomi renginiai – visus metus Vilniuje ir Kaune“. Tai kokie dar laukia ateinančius metus?

A. Č. Taip, jau kurį laiką siekiame organizuoti daugiau renginių per visus metus, jais neperkraudami festivalio dienų. Porą puikių renginių jau įvyko. Tai buvo „Monstrų“ programos pirmojo filmo „Gražuolė ir pabaisa“ peržiūra „Patiltėje“, kurią rengėme kartu su „Meno aviliu“, ir nebyliojo filmo „Michaelis“ peržiūra su garso menininkės Augustės Vickūnaitės akomponavimu, kurią pristatėme kartu su ankstyvojo kino festivaliu „Pirmoji banga“.

Rugsėjo 19 d. laukia dokumentikos „Fėjų sodas“ peržiūra ir pokalbis apie bendruomenės bei namų svarbą MO muziejuje. Vėliau pakviesime į šio filmo peržiūrą Kaune, kur rodysime ir „Trumpikių“ programą.

Turime atrinkę dar vieną dokumentiką, kurią pristatysime kartu su „išgirsti“ queer archyvu. Peržiūrą planuojame pratęsti dirbtuvėmis queer atminties tema. Metų pabaigoje laukia ir dar viena fotografijų paroda, tad sekite Vilniaus queer festivalio „Kreivės“ ir „išgirsti“ paskyras socialiniuose tinkluose.

11-asis Vilniaus queer festivalis „Kreivės“ – 2024 m. rugsėjo 13–16 d. Vilniuje. Daugiau informacijos galite rasti festivalio svetainėje festivaliskreives.lt

LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2024“ tekstas