fbpx
Naujienos

Filme „Gitel“ – žvilgsnis į Lietuvos istorijai skaudų Holokaustą

Kadras iš filmo „Gitel“ Kūrėjų archyvas
Kadras iš filmo „Gitel“
Kūrėjų archyvas

Į reikšmingų renginių, pagerbiančių Holokausto aukas Lietuvoje, sąrašą įsiterps ir kino premjera. Rugsėjo 23 d. kino teatruose pasirodys naujas, dar vieną svarbų Lietuvos istorijos puslapį verčiantis Roberto Mullano filmas Gitel. Drama į 1941-ųjų metų žydų žudynes žvelgia gyvybę išsaugojusios, bet artimuosius praradusios moters akimis.

Britų režisierius publikai jau gerai pažįstamas iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir jo žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės meilės istoriją pasakojančio filmo „Laiškai Sofijai“ (2013).

Daugiau nei keturiasdešimt dokumentinių filmų sukūręs režisierius, rašytojas, scenaristas Robertas Mullanas šįkart paliečia itin skaudžią – masinių 1941-ųjų metų žydų žudynių temą. Visgi „Gitel“ nėra tikslius istorinius įvykius ir faktus siekiantis perteikti dokumentinis pasakojimas. „Šis filmas, visų pirma, yra meilės istorija. Tai pasakojimas apie meilės galią išgydyti žaizdas ir suteikti jėgų įveikti didžiulius sunkumus“, – taip sumanymą pristato režisierius.

Kadras iš filmo „Gitel“ Kūrėjų archyvas
Kadras iš filmo „Gitel“
Kūrėjų archyvas

Talentinga smuikininkė Gitel Bergman (Marija Korenkaitė) – stipri, nepriklausoma asmenybė. Trisdešimt trečią gimtadienį švenčianti moteris iš pirmo žvilgsnio atrodo kietas riešutėlis. Ji nevynioja žodžių į vatą, tiesiai sako, ką galvoja, nenori apsimetinėti. Tačiau už tvirto fasado slepiasi sužeista siela.

Gitel gyvena 1969-ųjų Sovietų Sąjungoje, bet prisiminimais vis grįžta į gimtąjį Kauną, kuriame 1941-ųjų spalį, per vieną lemtingą dieną buvo nužudyta net dešimt tūkstančių žmonių. Tarp žuvusiųjų buvo ir jos tėvai bei mažosios seserys. Išgelbėta paprastos Lietuvos kaimo moters, Gitel visą gyvenimą jaučia kaltę – praeities vaiduokliai neduoda jai ramybės. Pažintis su skaudžią patirtį turinčiu Levu (Nikolaj Antonov) suteikia Gitel drąsos stoti akistaton su kolektyvinės ir asmeninės istorijos demonais, atleisti sau ir patikėti, jog ir ji turi teisę į bent mažytį laimės gabalėlį.

„Gitel“ buvo filmuota Vilniuje, Trakuose, Kauno mieste ir Kauno IX forto muziejuje. „Filmavimas IX-jame forte buvo keista patirtis. Tai reali žudynių vieta. Viliuosi, jog filmas atiduoda pagarbą aukų prisiminimams,“ – įspūdžiais apie filmo kūrimo procesą dalijosi Robertas Mullanas.

Filme išvystame gausų režisieriaus pamėgtų lietuvių aktorių ansamblį – pagrindinis vaidmuo teko „Laiškuose Sofijai“ Čiurlionio mylimąją įkūnijusiai Marijai Korenkaitei, antraplanius vaidmenis atliko rūpestingą vyresnįjį brolį suvaidinęs Gediminas Storpirštis, Sakalas Uždavinys ir kiti. Išskirtinę filmo septinto dešimtmečio retro atmosferą sukūrė dailininkė Lina Gečienė ir kostiumų dailininkė Agnė Rimkutė.

Komentarai