Aš – naujausiųjų amžių žmogus. Vaikštau į internetines parduotuves, nematomoms kasininkėms iš kortelės traukiu įsivaizduojamas kupiūras, vaizduotėje pasimatuoju, paragauju, virtualiai susipažįstu ir išsiskiriu. Išpažįstu greitai ir lengvai pasiekiamus malonumus, todėl, keliaudamas hedonistų pramintais takais, šaukiuos maksimalaus žmogiškųjų poreikių patenkinimo, bet labiausiai – pramogų čia ir dabar, bet kuriuo metu, bet kokiomis aplinkybėmis. Naršydamas kiberpasaulyje su kaskart vis augančiu džiugesiu imu pastebėti, kaip mano norai tampa realybe, o mano fantazijos – materija. XXI a. išlepau ir pareikalavau didžiosios praeito šimtmečio pramogų pasaulio žvaigždės – kino – vizito į namus, užsigeidžiau virtualaus kino teatro, namams adaptuoto didžiojo ekrano, pirmos eilės, pasirenkamos publikos, geros kokybės pigaus daugkartinio bilieto į trokštamus legalaus, retai sutinkamo, populiaraus ar iš toli atkeliavusio kino seansus. Mano noras buvo išpildytas.
Margojo dvidešimt pirmojo amžiaus pasaulio platybėse jau keliolika metų yra girdimas žodžių video-on-demand (VOD) junginys. Šis terminas Lietuvoje dar nėra plačiai paplitęs, tačiau pastaraisiais metais parodytos vietinės iniciatyvos (Nominum, e-kinas) ir jų praktika leidžia viltis, jog ilgainiui ir mūsų šalyje toks reiškinys nebebus laikomas naujove. Video-on-demand, kaip sąvoka, yra gana abstrakti, įkomponuojanti savyje platų spalvų spektrą. Fundamentaliausią šio žodžių junginio reikšmę, vis tik, puikiai geba apibrėžti anglų kalba, iš kurios išvertę minėtos trijulės kombinaciją buitiškai galime sakyti, jog VOD – tai video pagal pageidavimą. Nepriklausoma nuo daugybės išorinių veiksnių (limituoto žiūrovų skaičiaus, vaizdinės medžiagos peržiūros vietos ar laiko) ši paslauga atveria aibę galimybių kur, kaip, su kuo, kada ir už kiek žiūrėti norimus vaizdus. KINFO kontekste video-on-demand sąvoka susiaurėja ir tampa įdomi tik tada, kai paliečia išimtinai kino meną, t.y. filmus, nors pats VOD yra plačiai naudojamas kaip priemonė, pavyzdžiui, įvairių paskaitų, kalbų ar archyvinės medžiagos suskaitmenintoms peržiūroms. Šį kartą žvelkime kiek siauriau ir atidžiau panagrinėkime VOD pritaikymą kino industrijai, kartu pervadindami terminą į films-on-demand (FOD). Paslaugos vartojimo principas labai paprastas: išsirenki sau arčiausiai širdies esančią internetinę filmų bazę, sumoki (jeigu reikalaujama) nedidelį mokestį ir žiūri norimą(-us) filmą(-us) nepaisydamas paros meto, darbo laiko, peržiūrą pirkusiųjų skaičiaus ir t.t. Esi pakviestas į 365 dienas per metus, 24 valandas per parą dirbančių internetinių sinematekų puotą, nesibaigiantį judančių paveikslų festivalį, įtraukiantį sinefilų rojų. Priežastis, darančias šį reiškinį patraukliu vartotojams, atrasime patogume: nereikia vargintis dėl bilietų, tildyti kaimynus, laiku spėti į seanso pradžią. Rodos, jau puiku, tačiau iki tikros films-on-demand sėkmės kai kurioms internetinėms kino salėms pritrūko dar šiek tiek.
Nežiūrint į jau suminėtus privalumus, on-line sinematekų kūrimo praktika ilgainiui parodė, jog kažko šios idėjos įgyvendinimui, be praktinės naudos, vis dėlto trūksta. Kino teatrų vadovai, metai iš metų susiduriantys su nerimstančia televizijos, o vėliau ir interneto konkurencija, FOD iniciatyvą priėmė kaip dar vieną grėsmę jų verslui. Susirūpinimas, stebint on-line sinematekų veiklą, vis tik palaipsniui nurimo, nes, kad ir kokia patogi bei naudinga FOD idėja bebūtų, alternatyva kino teatrams ji toli gražu nevirto. Priešingai – dalis internetinių kino teatrų tapo dar vienu pusiau įgyvendintu užmarštin einančiu projektu. Taip nutiko todėl, kad dauguma FOD paslaugą teikiančių puslapių tik tuo ir apsiribojo, užsiciklino ties elementariais filmų aprašymais bei mokamomis jų peržiūromis. Tokiems bedvasiams, savojo veido neturintiems tinklalapiams buvo sunku susirasti tikslinę auditoriją, ją išlaikyti, didinti lankytojų skaičių. Pasekmė – nuostoliai, kartėlis, veiklos sustabdymas. Kita on-line sinematekų dalis, kaip kad bus su toliau aprašomu pavyzdiniu atveju, išaugo į puikų kino banką, visada pasiruošusiu papildyti jūsų asmeninę filmų programą.
MUBI.com yra pirmasis ir, mūsų akimis žiūrint, kol kas geriausias pavyzdys, apie kurį verta kalbėti norint parodyti, kaip efektyviausiai FOD idėja buvo pritaikyta kino pasauliu besižavintiems žmonėms. Tai – tikras lobynas šio meno mylėtojams, kuriame films-on-demand paslauga yra įkomponuota į socialinio tinklalapio principu paremtą erdvę. Dar 2008 m., kai ši platforma tik buvo kuriama, jos sumanytojas Efe Cakarelis siekė, kad puslapis būtų paprastas, lengvai naudojamas, saikingai stilingas, tačiau svarbiausia – sufokusuotas ties nacionaliniu, arthousišku, mažai arba visai neprieinamu kitoje laikmenoje kinu, kurį turėtų šansą pamatyti ir apie kurį vėliau galėtų diskutuoti viso pasaulio sinefilai (kaip teigiama pačiame MUBI, yra net filmų, kuriuos, pasitelkus FOD teikiamais privalumais, galima žiūrėti net Antarktidoje). Idėjos įgyvendinimo pradžioje tinklalapis turėjo The Auteurs pavadinimą, tačiau, ilgainiui priėjus išvadą, kad auteur terminas nėra taip visiems gerai pažįstamas kaip kad buvo tikėtasi, puslapis buvo pervadintas į MUBI. Savo partneriais turintis tokias filmų šventoves kaip Criterion, Celluloid Dreams bei Martino Skorsezės Pasaulio Kino Fondą, o taip pat glaudžiai bendradarbiaujantis su daugybe filmų festivalių, MUBI siūlo nesenkantį gero, pamiršto, dar nematyto, eksperimentinio, žanrinio, nacionalinio, sunkiai prieinamo, to, kuris dar nepakliuvo, arba jau nebepaklius į masines, viešas, salėse tik saują žmonių sutraukiančias peržiūras, kino arsenalą. Geriausia, kad tai – tik katino ašaros. Užklydęs pažiūrėti filmą, būsi pakviestas įsitraukti, reikšti nuomonę, kurti profilius, filmų sąrašus, sekti kitus kinomanus, tapti fanu, draugu, kritiku, naujų filmų kūrėju. Kitaip tariant, MUBI įkūrėjai surado tą trūkstamą internetinio kino teatro sėkmės dėlionės detalę – interaktyvumą, kurio vis dar stokoja dauguma panašių sinematekų.
Apie idėjos materializavimą, ateities planus, verslą ir visa apimančią meilę kinui – interviu su Efe Cakarelis.
Susidomėjusiems:
-Filmus MUBI puslapyje galima žiūrėti tik užsiregistravus jų puslapyje arba prisijungus per savo Facebook profilį.
-Daugybę filmų galima pažiūrėti nemokamai. Dažnas jų turi subtitrus (informaciją apie juos rasite po filmo pavadinimu esančiose pastabose). Vienas MUBI tikslų – galimybė pasirinkti titrų kalbą žiūrint bet kurį duombazėje esantį filmą. Vis dėlto, žinant šimtais tūkstančių filmų matuojamą MUBI sinemateką, kol kas tai yra tik siekiamybė.
-Dėl teisinių niuansų tam tikrose šalyse įmanoma pamatyti tik tam tikrus filmus. Jeigu išsirinkote mokamą filmą ir peržiūra yra leidžiama, mokėti galite a) už peržiūrą pasirinkto filmo (pay-per-view), kurį galėsite žiūrėti ištisai, su pertraukomis ar be jų 7 dienas nuo sumokėjimo arba b) už prenumeratą, kuria galėsite naudotis visą mėnesį bei žiūrėti nelimituotą filmų, galimų rodyti atitinkamoje šalyje, skaičių.
-Tam, kad įsitikintumėte, jog MUBI teikiama FOD paslauga jus tenkina kokybės atžvilgiu, patariame prieš perkant filmus išbandyti nemokamas peržiūras.
-Atsiskaityti kol kas galima tik kreditinėmis kortelėmis, PayPal nepriimamas.