fbpx
Filmų apžvalgos, Scanorama

Fransua Ozono „Jauna ir graži“. Niekas nebūna rimtas septyniolikos?

jauna ir grazi
Kadras iš filmo „Jauna ir graži“ Festivalio „Scanorama“ archyvas
Kadras iš filmo „Jauna ir graži“
Festivalio „Scanorama“ archyvas

„Scanoramos“ metu pristatinėdama naujausią Fransua Ozono filmą „Jauna ir graži“ (Jeune & jolie, 2013) kino salėje susirinkusiems žiūrovams, Gražina Arlickaitė pavadino režisierių sėkmės džentelmenu, kuris nuolat, ieškodamas ryšio su savo žiūrovu, stengiasi išlaikyti autoriniams filmams būdingus bruožus. Dauguma jo filmų pasižymi drąsiais požiūriais į žmogaus seksualumą, dėl to jie neretai laikomi skandalingais.

Kaip ir ankstesniame režisieriaus filme „Provokuojantys užrašai“ (Dans la maison, 2012), siužeto centre vėl atsiduria jaunas žmogus. Juosta pradedama nuo gana vojerististinės scenos, kurios dalimi tampa ir žiūrovas. Brolio akimis pro žiūronus stebime paplūdimyje besideginančią jo seserį. Izabelei septyniolika ir ji tik pradeda atrasti savo seksualumą.

Jaunystė – vienas labiausiai jaudinančių gyvenimo etapų. Tai laikas, kai gali daryti klaidų bei nuolat išbandai kažką naujo. Priėmusi sprendimą prarasti nekaltybę šią vasarą, Izabelė tam pasirenka paplūdimį ir jauną vokietį. Romantiškas pasirinkimas yra ironiškas, nes herojė nėra nei įsimylėjusi, nei susižavėjusi. Fransua Ozonas jau ne pirmą kartą šioje juostoje primena žiūrovams, kad yra puikus vojerizmo meistras, privesrsdamas Izabelė stebėti nekaltybės praradimo sceną iš šono. Šiuo atveju, vojeristas ne tik žiūrovas, bet ir pati Izabelė.

Nepatyrusi planuoto pasitenkinimo, Izabelė supranta, kad negali jausti. Šis atradimas paskatina jauną merginą netikėtam žingsniui. Grįžusi namo, vos keliais mygtukų spustelėjimais ji užsiregistruoja internetiniame portale, kuriame siūlo savo seksualines paslaugas mainais už pinigus.

Akivaizdu, kad prostitutės profesiją dirbant puse etatu, Izabelė pasirinko ne dėl pinigų, tačiau sunku įžvelgti ir kitų problemų. Ji gyvena gana pasiturinčiai ir gali sau leisti beveik viską, ko nori. Taip, jos tėvai išsiskyrę, Izabelė nėra artima su savo motina, o tėvas savo dukra rūpinasi du kartus per metus atsiųsdamas tam tikrą pinigų sumą. Žinoma, galima priekaištauti Izabelės tėvams už tai, kad besirūpindami savo gyvenimais, jie neskiria pakankamai dėmesio savo vaikams. Materialinė gerovė ar kartu praleistas vakaras teatre negali atstoti nuoširdaus pokalbio virtuvėje. Būtent į tėvų atsakomybę apeliuojama epizodo psichologo kabinete metu. Visgi suversti kaltę tėvams už sąmoningą Izabelės sprendimą nebūtų teisinga.

Kadras iš filmo „Jauna ir graži“ Festivalio „Scanorama“ archyvas
Kadras iš filmo „Jauna ir graži“
Festivalio „Scanorama“ archyvas

Melancholiškos melodijos, skambančios viso filmo metu, priešinamos tradiciniam požiūriui, kad jaunystė yra laimingiausias gyvenimo etapas. Fransua Ozonas nusprendė įterpti į juostą dokumentinių intarpų, kuriose jaunuoliai skaito ir kiekvienas savaip interpretuoja prancūzų rašytojo Arthuro Rimbaudo eilėraštį „Romanas“. Nepaisant to, kad beveik kiekvienas apibendrina, jog septyniolikos niekas nebūna rimtas, režisierius nusprendžia priešingai.

Neatsitiktinai savo bendraamžiams Izabelė atrodo keista. Jos šaltumą, perdėtą rimtumą bei nuolatinį susimąstymą gaubia paslaptis. Kai nustoja būti pareiginga dukterimi, draugiška sese bei supratinga drauge, ji tampa dvidešimtmete, o kartais ir vyresne, Lėja. Atrodytų, gyvenimo be jausmų pasirinkimas galėtų būti būdingas vyresniam žmogui, tačiau Ozonas sugeba parodyti, kad būti jaunai ir gražiai irgi ne visada yra paprasta bei smagu.

Galiausiai tampa aišku, kad toli gražu ne kiekvieno poelgio priežastį įmanoma surasti ir paaiškinti. Beveik neįmanoma nepastebėti paralelės tarp Fransua Ozono „Jauna ir graži“ ir Luiso Bunuelio „Dienos gražuolė“ (Belle de jour, 1967). Lėja neturi jokio sutenerio, ji, kaip ir Catherine Deneuve herojė, pati renkasi kuriuo keliu eiti. Pagrindinį vaidmenį Ozono filme atlikusį dvidešimt trejų metų prancūzų modelį Marine Vacth pelnytai galima pavadinti savotiška XXI a. „dienos gražuole“.

Kaip jau minėjau, Izabelė ir jos motina nėra labai artimos, dėl to atviras bei nuoširdus pokalbis tarp jų beveik neįmanomas. Būtent todėl Fransua Ozonas nors ir epizodiniam, bet visgi reikšmingam vaidmeniui pasikvietė Charlotte Rampling, kuriai anksčiau yra tekę vaidinti ne viename režisieriaus filme. Jos herojė prasitaria, jog visada svajojo išbandyti, ką reiškia būti prostitute, tačiau taip ir neišdrįsusi prašyti iš vyrų pinigų. Ozonas prostituciją daugiau sieja su žaidimu ir eksperimentais negu su moters žeminimu. Neverta nerimauti dėl Izabelės, ji tikrai nepraleis gyvenimo pigiame viešnamyje, tiesiog iš kiek naivios paauglės pavirs patirties turinčia moterimi.

Skirtingai negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, režisierius nesistengė kurti filmo apie prostituciją. „Jauna ir graži“ – lengvas, nuoseklus bei labai prancūziškas filmas apie jaunystę bei tai, ką mes darome su savo kūnu.

Komentarai

Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.