Išskirtinis savo vizualiniu stiliumi ir distopinėms temoms nebūdingu optimizmu, daugybėje tarptautinių kino festivalių visame pasaulyje apdovanotas, „Oskarui“ nominuotas animacinis filmas visai šeimai „Arko“ (2025) atkeliauja į Lietuvos kino teatrus. Prancūzų režisieriaus Ugo Bienvenu kūrinys – vizualiai unikali ir emociškai paveiki istorija, kviečianti permąstyti technologijų, ekologijos ir žmogiškumo santykį. Pats autorius animaciją apibūdina kaip suartinantį „apkabinimą“, ypač reikalingą šiais inovacijų laikais.
Galimybė keisti ateitį
Filmas pasakoja apie berniuką Arko iš tolimos ateities, kuris netikėtai patenka į 2075 metus ir susiduria su pasauliu, išgyvenančiu ekologinę bei technologinę krizę. Čia jis sutinka mergaitę Iris, su kuria užmezga jautrų ryšį ir leidžiasi į kelionę, galinčią pakeisti ne tik jų pačių likimus, bet ir visos planetos ateitį.
Asmeninio archyvo nuotrauka
Dar 2019 m., pradėjęs formuoti filmo idėją, režisierius įsivaizdavo Žemės ateitį kaip tamsų, mechanizuotą pasaulį. Dėl to, kad žmonija ritasi žemyn, jis kaltino ne ką kitą, o fantastikos žanrą – daug ten sukurtų vizijų išsipildė realybėje: „Galbūt dabar mūsų, mokslinės fantastikos kūrėjų darbas yra pagaliau generuoti kažką gero ir svarbaus. Man tai buvo filmo pozityvumo atspirties taškas“, – motyvacija sukurti kitokį futuristinį filmą dalinosi prancūzas.
U. Bienvenu ne tik aktyviai veikia kaip menininkas, bet ir ypatingą dėmesį skiria visuomenės edukacijai kalbant apie dirbtinio intelekto pavojus. Dalyvaudamas konferencijose ir bendraudamas su technologijų įmonių darbuotojais, jis atkreipia dėmesį į emocijų ir kūrybiškumo nykimo problematiką. Gebėjimas fantazuoti suteikia galią priimti sprendimus – įsitikinęs Bienvenu. Jis teigia, kad daugelis žmonių nesupranta, kas vyksta, ir pabrėžia, jog dirbtinis intelektas kūryboje nėra vienareikšmiškai teigiama inovacija: „Nors jis apjungia daugybę skirtingų medžiagų ir įrankių, tikroji kūrėjų užduotis yra aktualizuoti kontekstus. Tai būtina sąlyga, kad dalykai išliktų gyvi, svarbūs, aktualūs. Fantastikoje mūsų emocijos yra mūsų raumenys: turime jas treniruoti, nes kai susidursime su sunkiais dalykais gyvenime, būtume pasiruošę“.
Bienvenu pabrėžia, kad vaizduotė yra žmonijos supergalia, būtina ne tik kūrybai, bet ir asmeniniam gyvenimui. Be jos patirtys tampa paviršutiniškos, o gyvenimas – mažiau turiningas. Lavinti vaizduotę, pasak daugiau knygas skaitančio nei filmus žiūrinčio menininko, reikia nuolat, nes tai leidžia atrasti naujas dimensijas kasdienybėje.
Spalvingojo „Arko“ sėkmė
Lietuvių animatorius, režisierius ir prodiuseris Meinardas Valkevičius, filmą matęs Tarptautiniame Ansi animacinių filmų festivalyje dar pernai, jį apibūdina kaip įspūdingo grožio ir vingiuoto futuristinio siužeto filmą, siūlantį alternatyvą daugeliui mokslinės fantastikos kūrinių. „Prancūzai moka kurti animaciją, o „Arko“ – dar vienas įrodymas, kad kartelę galima pakelti dar aukščiau. Tai filmas, kuris priverčia stabtelti ir susimąstyti, kur link juda mūsų pasaulis“. Pridūrė, kad technologijų ir žmogaus santykis filme perteikiamas ne tik siužetu, bet ir vizualiniu kontrastu – 2D animacija tampa atsvara šiuolaikinei skaitmeninei estetikai.
Šis, japonų animacijos meistro Hayao Miyazaki braižą primenantis, visai šeimai skirtas filmas ne tik kviečia pasvarstyti apie ateities iššūkius, bet ir siūlo alternatyvą įprastiems distopiniams pasakojimams – vietoje baimės čia kuriama švelni, viltinga ir vaizduotę žadinanti kino patirtis. Galbūt dėl to, meistriškai sukurto „Arko“ seanse smalsumą ir jusles patenkins ne tik mokyklinio amžiaus vaikai, bet ir jų tėvai, bei jauni suaugusieji.
„Arko“ pasaulinė premjera įvyko pernai Kanų kino festivalyje, kur filmas buvo nominuotas prestižiniam „Auksinės kameros“ apdovanojimui. Vėliau jis sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo ir laimėjo pagrindinį prizą Tarptautiniame Ansi animacinių filmų festivalyje . Šiemet nominuotas „Oskarui“ geriausio animacinio ilgametražio filmo kategorijoje, apdovanotas už geriausią animacinį filmą Europos kino apdovanojimuose, pripažintas geriausiu nepriklausomu animaciniu filmu Annie apdovanojimuose JAV, o Prancūzijoje filmo kompozitoriui Arnaud’ui Toulon įteiktas „Cezario“ kino apdovanojimas už geriausią originalią muziką filmui. Filmo kūrime dalyvavo tarptautinė kūrėjų komanda, angliškoje versijoje personažus įgarsino žinomi aktoriai, tarp kurių ir Natalie Portman, taip pat prisidėjusi prie filmo kaip prodiuserė.
Lietuviškai dubliuotas filmas Lietuvos kino teatruose nuo balandžio 10 d.
Vilniuje: Apollo Kinas, kino teatras „Skalvija“, Kino teatras „Pasaka“; Kaune: kino teatras „Cinamon MEGA“, kino centras „Romuva“; Klaipėdoje: „Arlekinas“; Panevėžyje: „Stasys Museum“ kino salė; Gargžduose: kino teatras „Minija“; Marijampolėje: kino teatras „Spindulys“ ir kt.