„Kino pavasariui“ atskleidus šiemetinę programą paaiškėjo, kad Gabrielės Urbonaitės filmas „Renovacija“ po pasaulinių kelionių namo sugrįš ir nacionalinę premjerą švęs festivalio metu. Beveik 30 tarptautinių festivalių aplankęs ir 6 apdovanojimus pelnęs filmas vėliau šalies kino teatrų repertuaruose pasirodys nuo kovo 23 d. Belaukiant nacionalinės premjeros, režisierė G. Urbonaitė dalinasi savo įkvėpimais ir atradimais.
Pagrindinė filmo „Renovacija“ herojė – ant trisdešimtmečio slenksčio stovinti Ilona, atsikrausčiusi į, regis, iš pirmo žvilgsnio tobulą butą kartu su savo vaikinu Matu. Tačiau prasidedanti namo renovacija ir žmonės, kuriuos tai atveda į Ilonos gyvenimą, priverčia ją suabejoti savo pasirinkimais.
Režisierė atskleidžia, kad renovacija filme – daugiaprasmė metafora. „Perfekcionistei Ilonai viskas privalo būti savo vietose, jai reikia tobulos ramybės darbui. Ir, žinoma, vykstanti renovacija jai labai trukdo. Pati taip jaučiausi, kai mano namą renovavo – berašant filmo scenarijų statybininkai gręžė už lango. Ko gero, visi, kas buvo su tuo susidūrę, tai puikiai supranta.“
„Pradžioje tai labai erzina. Bet kaip ir visi erzinantys dalykai, tai gali kažko išmokyti. Kai pagrindinė herojė pradeda priimti renovaciją ir jos garsus, ji pradeda atsiverti, atsipalaiduoti ir atrasti kitas savo puses – paleisti tą perfekcionizmą ir įsitikinimus, kaip reikia gyventi. Ta už lango vykstanti renovacija ima gręžti iš vidaus ir atskleidžia viduje slypinčias problemas bei kviečia pokyčiui“, – pasakoja režisierė.
Trisdešimtmečio virsmai
Režisierė sako savo debiutiniu filmu norėjusi papasakoti apie tai, kas jai pačiai rūpi. „Rašydama scenarijų buvau savo 30-mečio virsme. Atrodė, viskas lyg ir gerai, bet kažkodėl kyla nerimas – turiu idėjų, kurias iki to gimtadienio noriu įgyvendinti, bet kartu jaučiu, kad tai gali neįvykti. Turėjau lūkesčių sau pačiai, kurie ateina ne tik iš išorės – šeimos, visuomenės, bet gal net daugiau iš manęs pačios. Atrodė, nesu ten, kur norėčiau būti. Tuometinė mano būsena prisidėjo kuriant pagrindinę heroję.“
„Artėjantis 30-metis yra labai įdomus laikas. Viena vertus, esi tarsi jau suaugęs ir susiformavęs žmogus, turi kažkokius tikslus ir lūkesčius, planai taip pat aiškūs. Ir tai kuria spaudimą kažką pasiekti, sukurti šeimą. Tačiau kita vertus, esi dar jaunas ir viskas atrodo priešaky. Ir, priklausomai nuo to, su kuo pasikalbi – tėvais, giminėmis ar draugais – tas požiūris kinta“, – svarsto G. Urbonaitė.
„Kartais manai, kad dar gali viską – keisti karjerą, išbandyti save visokiose veiklose. Tačiau kartu jauti, kad jau dabar reikėtų pasirinkti. Įdomus tas jausmas tarp begalinių pasirinkimų ir laisvės, tarp fakto, kad esi dar jaunas žmogus, ir vidinio ar išorinio spaudimo susitupėti ir būti suaugusiu. Mano karta išgyvena tą sumišimą“, – sako ji.
„O paskui tas 30-metis ateina, praeina ir supranti, kad, pasirodo, amžius tikrai yra tik skaičius, kaip žmonės visada ir sakė. Bet turi tai patirti pats. Palengvėja, kai tai praeina, ir supranti, kad juk keisiesi nuolatos. Ta vidinė renovacija nėra baigtinis dalykas, ji niekad nesustoja“, – šypsosi režisierė.
Žiūrovų reakcijos
Filmui savo kelionę pradėjus prestižiniame Karlovi Varų festivalyje, jis nesiliovė keliauti. „Dar prieš filmavimus daug sau galvojau apie tai, kad filmą reikia daryti su gera energija. Taip mėgavausi procesu, kad net nespėjau pradėti nerimauti dėl premjeros ar festivalių. Žinia apie premjerą A klasės festivalyje atėjo mums dar baiginėjant filmą. O vėliau visi kiti festivaliai… Žinoma, to nesitikėjau – neįmanoma to tikėtis. Ši filmo kelionė viršijo bet kokius lūkesčius. Juolab, kad tokių nė nebuvo, – juokiasi G. Urbonaitė. – Labai gera, kad įvairių šalių žiūrovai pagauna mano humoro jausmą, supranta, jaučia, susitapatina, juokiasi ar net susigraudina. Kūrėjui turbūt nėra geresnio jausmo.“
„Dar smagiau yra tai, kad aš tiesiog kūriau tokį filmą, kokį pati norėčiau žiūrėti – kūriau taip, kad patiktų man pačiai ir trims geriausioms mano draugėms. O dabar labai daug žmonių jį atranda – ne tik moterys, bet ir vyrai – auditorija, su kuria kalbuosi po seansų, yra labai plati. Smagu, jaučiuosi suprasta ir išgirsta“, – sako G. Urbonaitė.
Režisierė sako, kad skirtingų šalių žiūrovai į filmą reaguoja skirtingai. „Filmas turi kelis sluoksnius. Yra universalusis sluoksnis apie vidinę renovaciją, tapatybės krizę, meilę, santykius su tėvais – šios temos yra aktualios visur, nuo Lietuvos iki Meksikos. Beje, Meksikoje žiūrovai verkė ir atėjo pasipasakoti apie savo santykius – tai buvo netikėta ir labai gražu.“
„Tokios pilkosios santykių zonos yra įdomios daugeliui. Kai tave traukia žmogus, nors gerai žinai, kad su juo nieko nebus. Arba kai, regis, santykiuose viskas gerai, tačiau kažkas iš vidaus tarsi graužia ir net negali įvardinti, kas. Jei žiūrovas tai yra patyręs arba eina per šias situacijas tuo metu, kai žiūri filmą, jam tai labai rezonuoja“, – pastebi ji.
„Kitas filmo sluoksnis yra kultūrinis – vaizduojama, kaip mes dabar gyvename Lietuvoje, kaip jaučiamės dėl karo, koks daugiakultūriškas yra Vilnius. Su šiuo sluoksniu geriau susitapatina Rytų ir Vidurio Europos žiūrovai. Mes su jais jaučiamės panašiai, matau tai iš pokalbių po filmo. O štai prancūzai, ispanai ar amerikiečiai per filmą susipažįsta, kaip mes jaučiamės regione,“ – pasakoja režisierė.
Apie filmą „Renovacija“
Talino „Juodųjų naktų“ festivalyje „Renovacija“ G. Urbonaitei pelnė geriausios Baltijos šalių režisierės apdovanojimą, Kyjivo „Molodist“ festivalyje filmas gavo žiūrovų simpatijų apdovanojimą, Liubeko kino festivalyje „Šiaurės šalių kino dienos“ nuskynė geriausio debiuto ir „Interfilm“ žiuri Bažnyčios prizą, už geriausią režisūrą taip pat buvo apdovanotas Araso (Prancūzija) kino festivalyje ir pripažintas geriausiu filmu Sevilijos (Ispanija) festivalio atradimų programoje. Beje, „Renovacija“ tik festivaliais neapsiribojo – filmą į savo repertuarus įtraukė Čekijos ir Ispanijos kino teatrai.
Filme vaidina „Europos kylančios žvaigždės“ („European Shooting Star“) apdovanojimais įvertinti Žygimantė Elena Jakštaitė, Šarūnas Zenkevičius, Aistė Diržiūtė-Rimkė ir įžymus Ukrainos aktorius Roman Lutskyi. Filmo scenarijaus autorė ir režisierė: Gabrielė Urbonaitė, operatorius: Vytautas Katkus, dailininkė: Sigita Jonaitytė, montažo režisierius: Armands Začs, garso režisierė: Iveta Macevičiūtė, kompozitorius: Edvards Broders, kostiumų dailininkė: Monika Vėbraitė, grimo dailininkės: Rūta Padvelskytė, Giedrė Jarockaitė, aktorių atranka: Ugnė Šiaučiūnaitė, Marija Kavtaradze, prodiuserė: Uljana Kim.
Lietuvos žiūrovai filmą „Renovacija“ galės išvysti festivalio „Kino pavasaris“ metu, o nuo kovo 23 d. – visos Lietuvos kino teatruose. Filmo gamybą finansavo Lietuvos kino centras, Latvijos nacionalinis kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
