Pastaraisiais metais lietuviško kino kūrėjai lepina žiūrovus filmų premjeromis. Kas pusmetį išleidžiami bent keletas mūsiškės gamybos filmų. Jų kokybė ir originalumas – ginčytinas dalykas, tada kyla klausimas: „kas yra lietuviškas kinas?“ Bent jau pastarąjį dešimtmetį lietuviškam kinui neužkelta itin aukšta kartelė kaip antai užsienietiškai produkcijai. Lietuviškas filmas neretai yra nuvertinamas, dažnai atsukamas snobiškas skruostas. Kartais be reikalo.
Tokias dvejones paskatina prasidėjęs komercinio kino bumas, kurio viršūnė – neskoningos lietuviškos komedijos. Scenarijai dažnai būna pirkti iš užsienio kūrėjų ir „adaptuoti“ mūsų publikos poreikiams. Šiais filmais labai domisi žiūrovai, kino teatrai uždarbiu tikrai nesiskundžia.
Vienas naujausių lietuviškų darbų – Tado Vidmanto „Gautas iškvietimas 3“, pačių autorių štampuotas kaip juodoji komedija. O kad komedija būtų dar efektyvesnė, joje vaidina visas būrys gerai žinomų Lietuvos aktorių bei visokio plauko garsenybių.
Šiai juostai tikslesnis apibūdinimas tiktų „parodija“, o ne „komedija“, nes vietomis filmas priminė „Farų“ laidas ar kitą realybės dokumentą, kurioje vaizduojama gelbėjimo tarnybų kasdienybė. Tik atsisakyta to patosiško didvyriškumo, nekeliamas tikslas parodyti tų šaunuolių sunkų, gyvybei pavojingą darbą.
Save pristatantis kaip scenaristas ir režisierius Tadas Vidmantas garsėja aštriais ir netašytais filmais. Jo naujasis „Gautas iškvietimas 3“ labai smarkiai nutolęs nuo dailios nuglūdintos poezijos ir subtilybių. Dialogai aštrūs, pariebinti keiksmažodžiais, 98,25 proc. bajerių – apie antrą galą. Vaizdai – „nefiltruoti“, balansuojantys ties vulgarumo ir banalybės riba, smurtas ir seksas rodomi tiesiogiai.
Nors tai jau trečioji dalis (iš tikrųjų – antroji), tačiau visai nebūtina būti mačius pirmosios, nes nėra jokio tęstinumo kaip ir nėra konkrečios fabulos. Nemačius pirmos dalies, visiškai nesunku susigaudyti, kas vyksta tęsinyje.
Filme vaidina visa sava chebra – Ineta Stasiūlytė, Marius Repšys, Ramūnas Cicėnas, Gabrielė Malinauskaitė, Timūras Augucevičius, Giedrė Giedraitytė, Leonardas Pobedonoscevas, Mantas Katleris. O kur dar tokios žvaigždės kaip Jonas Valančiūnas (pastarasis tikrai papirko publiką savo vagies vaidmeniu), Asta Valentaitė, Donatas Katkus. Tikras talentų fejerverkas, vietomis tikrai efektingai iššovęs – sunku pamiršti Inetos Stasiūlytės ir Timūro Augucevičiaus duetą. Aktorė Giedrė Giedraitytė vaidina „gerietę“ policininkę Simoną Simonaitytę, o Asta Valentaitė savo neišbaigta heroje tarsi pasišaipo iš pačios reputacijos, vedybų su dvigubai vyresniu vyru ir obsesijos dizainerių rūbams.
Tokių linksmų ir „nesurambėjusių bajerių“ filmas – ne naujiena, juk tokių dabar manija. Prisiminkime „Nepatyręs“, „Tarp mūsų berniukų“etc. Tiesa, šių filmų scenarijai yra pirkti iš kanadiečių ir rusų kūrėjų bei „adaptuoti mūsų publikos poreikiams“. Tadas Vidmantas scenarijų savo filmui parašė pats, visus juokus pats sumąstęs per 5 dienas. Tai – didžiulis skirtumas. Bet prie komercinės neskoningos mados puikiai tinka.
„Gautas iškvietimas 3“ gana vulgarus ir tikrai tokio įspūdžio, kaip tikėjosi T. Vidmantas, nedaro. Nebent žiūrovams, kuriems ne daugiau 18 metų. Dauguma juokelių juokingi kol žiūri filmą, o išėjęs iš kino pamiršti apie ką žiūrėjai. Bet ar tikrai, tokie kūrėjai ir tokie filmai yra būtent tai, ko reikia mūsų publikai?