fbpx
Reportažai

Gelgaudiškyje šurmuliavo šeštoji „Kino stovykla“

Gelgaudiškio dvaras Fotografė Vilija Buivydė
Gelgaudiškio dvaras
Fotografė Vilija Buivydė

Paskutinįjį liepos savaitgalį (24-26 d.) Gelgaudiškio dvare (Šakių raj.) šurmuliavo „Meno avilio“ organizuojama „Kino stovykla“. Šiemet organizatoriai kino mėgėjus ir profesionalus kvietė gilintis ir diskutuoti apie politiką kine.

Stovyklos temą – „Politika kine“ – organizatoriai pasirinko neatsitiktinai, o atsižvelgdami į šiuo metu vykstančius politinius procesus ir, be abejo, į praeitos „Kino stovyklos“ dalyvių pageidavimus. Dalyviai, kurių buvo tikrai nemažai, galėjo susipažinti su įvairiomis politikos kine apraiškomis. Temų spektras buvo išties platus – nuo Lotynų Amerikos iki Kinijos, nepamirštant, aišku, ir Lietuvos.

Pirmąją stovyklos dieną – ketvirtadienį – režisierius Mantas Kvedaravičius skaitė pranešimą tema „Nekonfliktas: estetikos estezės politika“, o menotyrininkė Inesa Brašiškė – „Laura Poitras ir 9/11 trilogija“. Šioje trilogijoje kalbama apie Amerikos saugumo tarnybų veiklą po rugsėjo 11 d. įvykių.

Penktadienį pranešimų klausytojai galėjo „pakeliauti“ po pasaulį. Orientalistas Deimantas Valančiūnas kalbėjo apie kino meno situaciją Indijoje, jo pranešimo tema buvo „Ką slepia palaidinė? Kinas, cenzūra ir nacionalinė dorovė Indijoje.“ Vėliau rašytoja Vaiva Grainytė savo pranešime „Tigro šuolis: nuo optimistinio raudonumo iki egzistencinės „Coca-colos“. Du kinų kino pavydžiai“ kalbėjo apie dabartinę Kinijos kino industriją, kino kūrėjus bei jų kartas, kinų kino specifiką.

Literatūrologė Aistė Kučinskienė Fotografė Vilija Buivydė
Literatūrologė Aistė Kučinskienė
Fotografė Vilija Buivydė

Trečioji dienos kino „kelionė“ buvo į Lotynų Ameriką ir jos magiškąjį kultūros pasaulį. Literatūrologė Aistė Kučinskienė kino mylėtojus trumpai supažindino su Lotynų Amerikos kino istorija ir jo sąsajas su politika. Didžiąją pranešimo „(Ne)magiškasis realizmas ir (ne)magiška realybė Lotynų Amerikos kine“ dalį, be abejonės, sudarė magiškojo realizmo kaip literatūros žanro bei jo bruožų kine pristatymas. Kaip reziumavo A. Kučinskienė, bandymas magiškąjį realizmą perkelti į ekraną kino kūrėjams visiškai nepavyko. Po pranešimo kino mylėtojai žiūrėjo Meksikoje nacionaliniu epu tapusios magiškojo realizmo atstovo Juano Rulfo knygos „Pedras Paramas“ 1967 m. (rež. Carlos Velo) ekranizaciją tokiu pačiu pavadinimu.

Kaip buvo skelbiama, po šio filmo peržiūros turėjo vykti susitikimas su režisiere iš Serbijos Mila Turajlic. Tačiau režisierė negalėjo atvykti į kino stovyklą, tad po daugelį nustebinusio filmo „Cinema Komunisto“ (2011 m.) peržiūros vyko „Skype“ konferencija su ja, kurios metu režisierė atsakinėjo į auditorijos klausimus. Milos Turajlic filme pasakojama 60-ies metų Jugoslavijos kino pramonės istorija valdant Josipui Brozui-Titui, tuo metu kurtų įspūdingų filmų istorijos.

Vakare dalyvių laukė plataus profilio meninio sindikato „Bad Rabbits“ spektaklis-simuliatorius „Š.T.C., arba Šiuolaikinis tolerancijos centras“. Jo metu žiūrovai-dalyviai galėjo pasijausti lyg būtų įmonių vadovai, kurie vertina ir priima/nepriima kandidatus-aktorius į tam tikros pozicijos darbo vietą. Vėliau priimtieji į darbą kvietė apsilankyti savo namuose. Daugiausiai diskusijų ir aistrų sukėlė vieno iš kandidatų prisistatymas-žaidimas, kurio metu buvo užduodami nepatogūs geopolitiniai klausimai, o dalyviai turėjo pasirinkti, ar jie sutinka su teiginiu/klausimu, ar nesutinka. Spektaklis-simuliatorius užtruko iki vėlyvo vakaro, tačiau abejingų nepaliko.

„Bad Rabbits“ Fotografė Vilija Buivydė
„Bad Rabbits“
Fotografė Vilija Buivydė

Šeštadienio rytas prasidėjo gan sudėtingu filosofės Audronės Žukauskaitės pranešimu „Nereprezentuojama politinio įvykio dimensija“. Jame buvo analizuojama Jacques`o Rancière`o aptarta sąsaja tarp nereprezentuojamos meno dimensijos ir nemąstomos politikos dimensijos.

Vėliau sekė jau ne kartą kino stovykloje apsilankiusio VDU profesoriaus, filosofo Gintauto Mažeikio pranešimas apie pogulaginius filmus ir pogulaginį sąmoningumą. Jame profesorius pristatė bandymus apmąstyti Gulago mumyse patirtį, pristatė ir aptarė žymiausius šio reiškinio filmus – tai režisierių Genadijaus Beglovo, Aleksejaus Germano, Vladimiro Fatjanovo, Igorio Gostevo bei Andrejaus Zvyagintsevo juostas. Jose „doras“ komunistas supurvinamas, suluošinamas tiek, kad pasibaigus filmui nebelieka jokios gyvenimo vilties ar nostalgijos anksčiau šlovintui rėžimui.

Nieko stebėtina, kad daugiausia klausimų ir diskusijų kilo po jau pusantrų metų veikiančio nepriklausomo judėjimo „Babylon 13“ filmo-almanacho „Ukraina pro „Babylon 13“ kameras“ peržiūros. Judėjimo nariai, kurie visi yra savanoriai, ir kurių yra apie 100-as, įvairiose Ukrainoje vykstančio karo vietose filmuoja istorijas ir jas viešina.

Režisierės Larysa Artiugina ir Oleksandra Chuprina Fotografė Vilija Buivydė
Režisierės Larysa Artiugina ir Oleksandra Chuprina
Fotografė Vilija Buivydė

Diskusijoje dalyvavo režisierės Larysa Artiugina ir Oleksandra Chuprina bei operatorius Ihoris Ivanko. Kaip teigė kino kūrėjai, toks dabartinių įvykių Ukrainoje fiksavimas yra tikras būdas išreikšti patriotiškumą, dalyvauti įvykiuose ir nebūti nuošalyje. Visa užfiksuota medžiaga yra objektyvi, tiksli ir neiškraipyta, todėl visi judėjimo nariai yra gerbiami fronte. Taip pat yra keletas režisierių, kurie gali patekti į „kitą“ fronto pusę. Vaizdo medžiaga yra labai įvairi: vieni epizodai yra pavienės istorijos, kiti – karo herojai yra fiksuojami nuo pačių pirmųjų jų dienų fronte iki buvo jame pabaigos ar jų žūties.

Tokia savanorių-dokumentikų veikla šiais laikais yra itin svarbi, nes dabar karas būna dvejopas – konvencinis ir informacinis, kuris, kalbėtojų teigimu, kai kada būna daug stipresnis nei tikrasis, ir informacija yra stipresnis ginklas.

Baigdama diskusiją režisierė Larysa Artiugina paminėjo, kad ukrainiečiai dabar kariauja dviem frontais – vidiniu ir išoriniu. Kai kada vidinis karas yra daug sudėtingesnis ir svarbesnis nei išorinis, nes jame nėra aiškaus priešo, su kuriuo reikia kovoti.

„Babylon 13“ filmuotus vaizdus iš įvairių karo zonos vietų galite pažiūrėti čia.

Marina Maraeva ir Gintautas Mažeikis Fotografė Vilija Buivydė
Marina Maraeva ir Gintautas Mažeikis
Fotografė Vilija Buivydė

Po ilgos diskusijos apie Ukrainą vyko ne ką mažiau įdomus susitikimas su meno kolektyvo „Chto delat“ (Rusija) nare, menininke Marina Maraeva. Prieš diskusiją kino stovyklautojai žiūrėjo meno kolektyvo filmą-performansą „The Excluded. In a Moment of Danger“. Tai filmas apie kolektyvinę atsakomybę, jos kilmę ir raidą, apie dabartines politikos Rusijos realias. Kiekvienas performanse vaidinantis aktorius pats pasirašė savo kalbą ir už ją visiškai atsakė. Marina Maraeva pasakojo, kaip buvo kuriamas filmas, kaip buvo jam ruošiamasi, su kokiomis problemomis jaunieji menininkai susidūrė.

Vėlai vakare dalyvių laukė dar vienas pasirodymas – Adomo Koreniuko („Parranda Polar“) koncertas.

Paskutiniąją „Kino stovyklos“ dieną istorikas Audrius Dambrauskas skaitė pranešimą „Ekrano šešėly: kinas ir politika Ostlando Lietuvoje, 1941-1944“. Tai labai mažai tyrinėtas lietuviško kino istorijos etapas Nacių okupacijos metu. Istorikas kalbėjo apie Nacių vykdytą kino politiką, Lietuvoje rodytus bei kurtus propagandinius ir meninius kino filmus, kino teatrų situaciją ir lankomumą.

„Kino stovyklą“ baigė diskusija „Šiuolaikinės Lietuvos kino politikos iššūkiai“, kurią moderavo kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Joje dalyvavo prodiuserė Marija Razgutė ir režisierius Andrius Blaževičius („Dešimt priežasčių“, „Bergenas“).

Akimirkos iš „Kino stovyklos“

Komentarai

Esu „KINFO“ redaktorius ir kitų darbų darbelių darytojas. Į „KINFO“ komandą patekau netikėtai, tad būnant „KINFO“ komandoje netikėtumų ir nuotykių netrūksta. Smagu, kad „KINFO“ sudaro galimybę tobulėti, sutikti naujų įdomių žmonių bei progą prisidėti prie lietuviško kino sklaidos. Kinas, anksčiau buvęs interesų periferijoje, tapo itin svarbia gyvenimo dalimi, be kurios būtų nemiela gyventi.