LKC archyvas
Šiais metais žinia apie artėjančius Europos kino apdovanojimus Lietuvoje sklinda itin džiaugsmingai – nuo prestižinio Europos kino renginio neatsiejama lietuvių režisierės Giedrės Žickytės ir jos partnerės Maite Alberdi iš Čilės pavardė bei jų bendras trumpametražis dokumentinis filmas „Čia aš tik svečias“ („I’m Not From Here“). Šis režisierių darbas nominuotas Europos kino apdovanojimų geriausio trumpametražio filmo kategorijoje ir tapo ketvirtuoju Lietuvos kūrėjų darbu, įvertintu šios iškilmingos Europos kino akademijos šventės scenoje.
Ši dviejų režisierių, Giedrės Žickytės ir Maite Alberdi, komanda susikūrė Kopenhagos dokumentinių filmų festivalio „CPH:DOX“ mokymų programos „CPH:LAB“ metu. Tai multikultūrinė programa, skirta kino kūrėjams iš viso pasaulio, skatinanti bendrą filmų gamybą. Programoje dalyvauja organizatorių atrinktos šalys-partnerės ir jų nacionalinių filmų centrai. Lietuvos kino centro bendradarbiavimas užsimezgė 2012 m. ir jis kasmet atrenka režisierius, kuriuos pasiūlo „CPH:LAB“ programai. Taip 2013 metais pirmąja šios programos dalyve iš Lietuvos tapo Giedrė Žickytė, kuri mokymų programos metu filmo idėją pradėjo vystyti su režisiere Maite Alberdi iš Čilės.
„Maite ir Giedrė yra nuostabi komanda. Tai pavyzdys, kad kūryba neturi sienų ir žmogiškasis faktorius bendradarbiaujant yra svarbiausias!“ – apie dviejų režisierių darbą pasakojo „CPH:LAB“ kūrybinių dirbtuvių vadovė Mille Haynes. Tarptautiniuose renginiuose filmui „Čia aš tik svečias“ dėmesys dažnai skiriamas už žmogišką žvilgsnį, įkūnijantį ryšį su kraštu, kultūra, kalba. Pasak europietiško kino portalo „Cineuropa“, šis trumpametražis dokumentinis filmas kelia daug klausimų apie santykį su praeitimi ir dabartimi, kaip atmintis veikia mūsų identitetą, režisierėms meistriškai formuojant tvirtą pagrindinės herojės charakterį, tačiau neprarandant švelnaus humoro jausmo. „Sheffield Doc/Fest“ apdovanojimų ceremonijoje tarptautinė žiuri bendraautorių darbą apibūdino kaip puikų literatūros kūrinį, tiriantį laiką, atmintį ir namų prasmę. Profesionalai įvertino jo kinematografinę kokybę, didžiulę kūrybinę viziją, kuri iškelia kasdienių akimirkų magiją.
LKC archyvas
Kaip viename iš interviu teigia pati režisierė G. Žickytė, filmas „Čia aš tik svečias“ gimė iš didelės avantiūros. Dviejų režisierių ir trijų šalių bendradarbiavimas buvo neįprastas kuriant trumpametražį filmą, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tai pasiteisino ir bendraautorėms tapo itin sėkminga patirtimi. Dėl atstumo tarp Čilės ir Lietuvos programos idėja atrodė sunkiai apčiuopiama, tačiau perpratus abiejų stilių ir interesus, filmo bendraautorės įsitikino, kad kino kalba yra universali ir jos neriboja geografija. Greitai buvo imta vystyti filmo idėją, kuri transformavosi į 25 minučių trukmės dokumentinį filmą.
Filmo „Čia aš tik svečias“ pasaulinė premjera įvyko dokumentinių filmų festivalyje „Visions du Réel“ Šveicarijoje, kur jam buvo įteiktas geriausio trumpametražio filmo prizas. Iš viso filmas yra pelnęs net devynis ekspertų ir auditorijos apdovanojimus tarptautiniuose kino festivaliuose tokiuose kaip „Hot Docs“, „Sheffield Doc/Fest“, tačiau Europos kino akademijos apdovanojimų kontekste svarbiausias apdovanojimas buvo tarptautinio Krokuvos kino festivalio prizas „Prix EFA Krakow 2016“, kuris ir atvėrė kelią į nominaciją 29-uose Europos kino apdovanojimuose. .
Lietuvos žiūrovams filmas „Čia aš tik svečias“ buvo pristatytas šį rudenį Europos šalių kino forume „Scanorama“. Filmas taip pat yra įtrauktas į „The New York Times“ pristatomas „Op-docs“ serijas, kur filmą galima pamatyti nemokamoje interneto kino platformoje: http://www.nytimes.com/video/opinion/100000004642096/im-not-from-here.html?smid=fb-share.
G. Žickytės ir M. Alberdi dokumentinė juosta pasakoja apie garbaus amžiaus Alzheimeriu sergančią baskę Josebę, atvykusią iš San Sebastiano ir dabar gyvenančią Santjago Čilės senelių namuose. Kiekvieną dieną Josebė galvoja, kad tai pirmoji jos apsilankymo čia diena, tačiau kiekvieną dieną ji turi suprasti, kad taip nėra ir ji nebegyvena gimtojoje šalyje su savo šeima. Su filmo heroje kūrybinei komandai buvo itin sunku užmegzti ryšį – kasdien su ja turėjo susipažinti vis iš naujo – ir tai buvo labai neįprasta kuriant dokumentinį kiną. Kaip pasakoja filmo bendraautorės, norėta užfiksuoti susvetimėjimo, netikrų namų jausmą, būdingą imigracijai, kuris artimas ir gyvenimui senelių namuose. Jos savo filmą nusprendė kurti Čilėje, kuri 20-tajame amžiuje patyrė didžiulę imigracijos bangą, ir ten susidūrė su imigrantais, kurie prisimena savo praeitį, bet dėl ligos jau nebesupranta dabarties.
Tiesa, lietuviškų akcentų Europos kino akademijos apdovanojimuose ketinama sulaukti ir daugiau – ant apdovanojimų scenos šiais metais išvysime dar vieną lietuvišką veidą – tai aktorė Aistė Diržiūtė, kuri pakviesta paskelbti Europos kino apdovanojimų nominaciją. Todėl jau šį šeštadienį, gruodžio 10 d., „Kūrybiškos Europos“ MEDIA biuras Lietuvoje ir Lietuvos kino centras kviečia stebėti didžiausios Europos kino šventės Vroclave tiesioginę transliaciją „15min.lt“ naujienų interneto svetainėje. Apdovanojimų transliacijos pradžia Lietuvoje – 20 val. 30 min.