Turbūt kas sunkiai patikėtų, jog mažytis Kelmės rajone esantis Šaukėnų miestelis jau penktus metus organizuoja kino festivalį, o turbūt beveik kas trečias vietinis yra suvaidinęs bent viename pačių šaukėniškių kurtame dokumentiniame kraštotyriniame filme.
Prie nekomercinio kino festivalio „Kinas Šaukėnuose“ labiausiai rankas prikišo Šiaulių kino meno klubas su jo vadovu ir nepailstamu kinomanu šiauliečiu Viktoru Gundajevu priešakyje. Viktorą pasigavome po kovo pabaigoje vykusio jubiliejinio festivalio ir išklausinėjome apie kiną, Šaukėnus ir vietinių gyventojų aistrą dokumentinio kino kūrimui.
– Jūsų Šiaulių kino meno klubo kartu su Šaukėnų kultūros centru organizuojamas „Kinas Šaukėnuose“ – išties ambicingas festivalis, nes Šaukėnai – mažas miestelis. Kaip kilo idėja organizuoti šį renginį?
Viskas prasidėjo nuo pedagogės Elenos Burdulienės, kuriai pernai sukako 85-eri. Ji visą gyvenimą domėjosi kraštotyra, o 1999 m. Šaukėnuose įkūrus muziejų Elena suprato, jog daug vertingiau yra žmonių atsiminimus, įvairius kraštotyrinius objektus ne tik užrašyti ir fotografuoti, bet ir filmuoti. Į pagalba ji pasikvietė Kelmės kino kūrėjus, o maždaug prieš 10 metų pradėjo bendradarbiauti su šiauliečiu operatoriumi Ramūnu Snarskiu. Nuo tada kino kūrimas Šaukėnuose įgavo pagreitį.
R.Snarskis neretai pakviesdavo į filmų premjeras ir kitus Šiaulių kino meno klubo narius. Taigi šiauliečiai dažnai lankydavosi Šaukėnuose. Kadangi matėme, kad ten yra didelis susidomėjimas kinu, žmonių entuziazmas, nutarėme kartu su jais rengti festivalį „Kinas Šaukėnuose“. Šiemet, kovo 20 d., įvyko jau penktasis festivalis.
– Kokius šaukėniškių sukurtus darbus galėtumėte išskirti?
Ypač norėtųsi prisiminti dokumentinių filmų ciklus „Nykstantys ir išnykę Šaukėnų seniūnijos kaimai“, „Šaukėnų seniūnijos upės ir ežerai“, „Ką mena piliakalniai“. Didelio dėmesio susilaukė vaidybiniai filmai „Iš praeities į dabartį“ (apie Šaukėnų dvarą) ir „Šaukėnų turgaus tradicija“. Pastaruosiuose filmuose vaidino daug vietinių gyventojų (jei neklystu, apie 100 Šaukėnų gyventojų turėjo po nedidelį vaidmenį). Visus festivalio ir šaukėniškių kurtus filmus galite rasti šioje svetainėje Tv.saukenai.lt.
Dokumentiniai šaukėniškių kurti filmai vertingi tuo, jog juose atsispindi ne tik miestelio, bet ir visos Žemaitijos istorija, tradicijos, papročiai. Filmuose matome gausų kaimo žmogaus portretų rinkinį, iškilius, Lietuvai nusipelniusius žmones, kilusius iš šios vietovės, kurie specialiai atvykdavo į filmų kūrimą. Tarp tokių galėčiau paminėti neseniai Anapilin iškeliavusį kalbininką Albertą Rosiną.
Be abejo, filmus Šaukėnuose kuria ne tik Elena Burdulienė ir Ramūnas Snarskis, jie turi daug pagalbininkų – didelę dalį organizacinio darbo nudirba Šaukėnų kultūros centro direktorė Sofija Blažienė, pagelbėja seniūnas Algimantas Šukys, taip pat gausus būrys šaukėniškių.
– Ar sulaukiate daug norinčių parodyti savo filmus festivalyje? Kokie tai žmonės? Studentai? Vietiniai?
Kasmet festivalyje parodoma apie 30 filmų, kurių autoriai įvairūs – ir studentai, ir vietiniai gyventojai, ir kino mėgėjai iš kitų šalies vietų. Taip pat vyksta retrospektyvinė programa „Kaimas senuose kino filmuose“, rodoma nekonkursinė programa, kurią sudaro profesionalių autorių filmai.
– Ar daug žmonių susirenka į festivalį? Kur jis organizuojamas?
Festivalis vyksta Šaukėnų kultūros centre ir paprastai susirenka keli šimtai žiūrovų – daugiausiai iš Šaukėnų, Kelmės, Šiaulių.
– Papasakokite plačiau apie festivalio koncepciją – kokius filmus rodote, ar turite kokias temas?
Festivalio temos po truputi keičiasi – pirmajame festivalyje pirmenybė buvo teikiama kraštotyriniams, etnografinims darbams. Vėliau atsisakėme teminio prioriteto, konkursinėje programoje vyrauja jaunų autorių filmai.
– Iš visų festivalių rodytų filmų,gal išskirtumėte keletą, kurie, jūsų manymu, išties verti didelio dėmesio?
Išskirčiau šiuos filmus:
– 2012 metų festivalio programa nustebino vienu originaliu filmu – aviamodeliuotojas Vytautas Steponavičius, naudodamas radijo bangomis valdoma lėktuvėlį, nufilmavo Šaukėnų miestelį iš paukščio skrydžio. Gal kažką įdomaus bus pristatyta ir šiais metais?
Kasmet stengiamės parinkti kokią nors įdomybę. 2011 m. kartu su narais tyrinėjome vieną Šaukėnų seniūnijos ežerą, 2013 m. parengėme senos kino technikos ekspoziciją, o šių metų festivalis išskirtinis tuo, kad tai jau 5-aisis jubiliejinis.
– Iš kur „Kinas Šaukėnuose“ gauna finansinę paramą?
Remdavo Kultūros rėmimo fondas, Kelmės rajono savivaldybė, prie festivalio rengimo prisideda daug šaukėniškių, kuo kas gali – vieni tautodailės darbais, kiti vaišėmis. Šaukėnuose yra Liudo Dajoro kepykla, kuri gamina nuostabią duoną. 2014 m. festivalis surengtas iš privačių lėšų.
– Kokie festivalio „Kinas Šaukėnuose“ ateities planai?
Vasaros metu organizuojame kino peržiūras po atviru dangumi, Šaukėnuose – vienintelėje vietoje Kelmės rajone – lankosi festivalis „Sidabrinės gervės naktys“. Šiemet Šaukėnai švęs 515-ąjį miestelio jubiliejų ir taproga čia bus organizuojamas pleneras – kino dirbtuvės.
p.s. kaip pasakojo Viktoras, dėl kino auros Šaukėnuose netgi susiformavo terminas „Šaukėnų Holivudas”, kuris oficialiai buvo įtvirtintas ir šiame dokumentiniame filme:
