Naujosios kartos režisierius Vytautas Puidokas apibūdina save kaip pasaulio pilietį. Keliaudamas po Pietų Ameriką režisierius „iš pirmų lūpų“ išgirdo neįtikėtiną žmogaus istoriją, primenančią kino filmą. Lietuvių kilmės Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis, gyvenęs 1919-1998 metais, buvo vienintelis daktaras vakarų Amazonėje. Civilizuotame pasaulyje šis žmogus buvo lyginamas su Motina Terese ar Martinu Lutheriu Kingu. Režisierius išsiaiškino, jog Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis sukūrė ištisą imperiją Amazonės širdyje: jam priklausė radijo stotis, plytų fabrikas, netgi futbolo komanda. Negana to, Bendoraitis, mokėjęs 8 kalbas, buvo kunigas ir neabejotinai pirmasis rytų europietis vietinių amazonės gyventojų paskelbtas dievu. Neilgai trukus šio žmogaus triumfo istorija buvo aptemdyta įvairių gandų, skirtingų tapatybių ir galų gale – žmogžudystės. Gyvenimas kaip kinas?
Šiuo metu Vytautas Puidokas tęsia keliones Pietų Amerikoje. Režisierius nusprendė, kad nėra ko laukti, pasiėmė greitąjį kreditą, ir išvyko į Amazonės džiungles atskleisti „Aleksandro Didžiojo“ paslapties, apie kurią sutiko šiek tiek papasakoti ir „KINFO“ skaitytojams.
Kaip atsidūrei Pietų Amerikoje? Ką ten šiuo metu veiki ir kiek laiko jau keliauji?
Šiuo metu esu Bolivijos-Brazilijos pasienyje, Amazonės džiunglėse. Čia įsikūrę du miesteliai – Guažara Mirinas (Brazilija) ir Guajaramerinas (Bolivijoje). Juos skiria Mamorė upė. Tai yra pagrindinė filmo „Aleksandras Didysis“ vieta, kurioje mūsų juostos personažas Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis praleido pusę savo gyvenimo. Čia ir apylinkėse esu jau dvi savaites, susitikinėju su filmo personažais, tobulinu scenarijų ir ruošiuosi pagrindiniams filmavimams. Man padeda Brazilų koprodiuserių „Viva Lente Films“ atstovas.
Nuotrauka iš filmo archyvo
Ar iš tiesų pasiėmei greitąjį kreditą tam, kad galėtum išvykti ir pradėti filmuoti?
Kelionę planavome ilgai ir jai ruošėmės kruopščiai, tačiau pats išvykimas įvyko spontaniškai. Kurdamas šį filmą stengiuosi neiti lengviausiu keliu ir stengiuosi atiduoti viską, ką galiu, todėl dažnai tenka rizikuoti. Dalį filmavimų Europoje jau esame atlikę, taip pat esame pateikę paraiškas įvairiems fondams. Tam tikru momentu supratome, kad dabar metas ekspedicijai į džiungles. Laukti palankių oro sąlygų arba kol iš dangaus netikėtai nukris kelionei reikalingi ištekliai – ne mano būdui. Taip ir atsirado greitojo kredito idėja, kurią vėliau susiejome su minios finansavimo (angl. crowdfunding) platforma. Nors ir nesame sukūrę filmų, kurie kino teatrų sales užpildė žiūrovais, tačiau dėl savo svajonės esame pasiryžę padaryti viską, ir tai, manau, yra mūsų jaunos komandos stiprybė. Tam tikrą toną diktuoja ir pagrindinis filmo personažas, kuris dar šeštame dešimtmetyje paliko patogų aristokratišką gyvenimą Paryžiuje ir išvyko į atokų, tuo metu Europiečiams visiškai nežinomą regioną Amazonijoje.
Plačiau papasakok apie „Aleksandro Didžiojo“ projektą. Kokia tai bus dokumentika?
Filmas pasakos didingą Aleksandro Bendoraičio gyvenimo istoriją. Čia, džiunglėse, jis sukūrė ištisą imperiją – pirma ligoninė, radijas, laivai, poliklinikos, zoologijos sodas, futbolo komanda. Vietiniai jį laikė princu, dievu ar stebukladariu. Tačiau pasiekus didybės viršūnę ateina makabriškas nuopuolis, o jo praeitis slepia didžiulę paslaptį. Nors tai yra filmas apie vieno žmogaus gyvenimą, didžiausias mūsų troškimas yra papasakoti universalią istoriją.
Nuotrauka iš filmo kūrėjų archyvo
Kaip atradai šią istoriją?
Istoriją atradau keliaudamas po Pietų Ameriką. Vieną dieną netikėtai užklydau į atokų džiunglių miestelį. Pamenu buvo labai karšta, norėjau kuo greičiau iš čia išvykti. Kažkur prie paskutinio namo paprašiau žmogaus vandens, o jis, išgirdęs, kad aš iš Lietuvos, užsiminė apie žymiausią miestelio žmogų. Aplinkybės susiklostė taip, kad aš kaip mat buvau įtrauktas į mažo miestelio didelį pragarą. 15-ka metų ši istorija gulėjo nepaliesta. Vos pradėjęs ją tirti iškart supratau, jog čia atklydau būtent tam, kad ją atrasčiau.
Kaip sekėsi rinkti informaciją apie filmo herojų, su kokiomis problemomis teko (ar dar gali tekti) susidurti?
Jai kalbėtume apie iššūkius, tai būna ir gana linksmų epizodų. Nors džiunglėse labai karšta, upėse maudytis negalima, nes, anot vietinių, ten knibždėte knibžda monstrų. (Juokiasi.) O jei rimtai, tai jau įvažiuojant į džiungles mus perspėjo, kad atgal galime ir negrįžti, mat šiuo metu lietaus sezonas ir gali būti didelių potvynių. Dar vienas svarbus aspektas – tam tikra prasme čia atliekame detektyvo darbą. Apie miestelį sukrėtusią nelaimę šnekėti nori ne visi. Kas meluoja, kas slapstosi, kas griežtai atsisako apie tai kalbėti. Yra personažų, su kuriais eidamas susitikti jautiesi nesaugiai. Tuo pačiu metu Lietuvoje renkame lėšas, kad galėtumėme tęsti ekspediciją, ir, be abejonės, tokia situacija kelia įtampą.
Jei susidomėjote projektu jį paremti galite internetiniame puslapyje:
Norėdami daugiau sužinoti apie filmą „Aleksandras Didysis“ apsilankykite: http://aleksandrasdidysis.lt
Filmo anonsas:
