fbpx
Naujienos

Į kino ekranus atvyksta geriausias Kanų dokumentinis filmas „Veidai Kaimai“: po jo norėsis šokti

Kadras iš filmo „Veidai Kaimai“
Kūrybinės komunikacijos agentūros „Autoriai“ archyvas

„Jaučiuosi lyg šokčiau kino šokį“, – vos prieš kelias savaites atsiimdama „Oskarą“ už viso gyvenimo nuopelnus, tarė prancūzų kino legenda Agnès Varda ir čia pat pradėjo šokti. Netylant ovacijoms, prie režisierės prisijungė ir garbingą statulėlę jai įteikusi Angelina Jolie. Tačiau tai nebuvo karjeros pabaigos ženklas. Šiuo metu po pasaulį jau keliauja naujas 89-erių metų kūrėjos ir garsaus fotografo JR nuotaikingas filmas „Veidai Kaimai“ („Visages Villages“), kuris Kanuose buvo pripažintas geriausiu dokumentiniu filmu. Jo premjera Lietuvoje – šiandien, lapkričio 24 d.

„Veidai Kaimai“ – šiltas ir nuoširdus pasakojimas apie dviejų labai skirtingų žmonių draugystę. A. Varda – prancūzų „Naujosios bangos“ ikona. JR – šios kartos menininkas. Režisierė – žemutė, o JR – aukštas. Kūrėja aplinkinius stebina ryškia plaukų spalva, o fotografas – skrybėle ir akiniais nuo saulės. Tačiau šie skirtumai nesutrukdė menininkams sukurti bendrą filmą, kurį kritikai vadina „jaudinančiu, juokingu iki ašarų ir tiesiog nuostabiu“.

Kaip sako Glennas Kenny iš portalo RogerEbert.com., nors A. Varda jau beveik devyniasdešimt metų, jis vis dar kuria fantastiškus filmus – jautrius, provokuojančius, linksmus ir tuo pačiu šiek tiek liūdnus: „Jūs privalote šį filmą pamatyti, o tada išeiti į gatves šokti“.

Kadras iš filmo „Veidai Kaimai“
Kūrybinės komunikacijos agentūros „Autoriai“ archyvas

Filme A. Varda ir JR leidžiasi į kelionę po Prancūzijos provinciją, toliau nuo miesto šurmulio. Keliaudami jie susipažįsta su buvusiais šachtininkais, fabriko darbininkais, padavėjomis, ožkų augintojais, klausosi jų pasakojimų, o pažinties pabaigoje įamžina pašnekovus didelio formato fotografijose, kurias užklijuoja ant pastatų sienų.  

Režisierė prisimena, kad pažintis su JR prasidėjo taip pat nuo fotografijų. „Pirmą dieną jis mane nufotografavo. Kitą dieną nuėjau į jo studiją ir nufotografavau jį. Trečią dieną sėdėjome mano virtuvėje ir galvojom, ką daryti toliau“, – apie neeilinės draugystės pradžią pasakoja režisierė.

Skamba beveik romantiškai, tačiau, kaip juokais teigia JR, kuriant bendrą filmą teko ir gerokai pakovoti dėl savo vizijos: „Aš priklausau kartai, kuri viską daro greitai, filmuoja ir rašo tuo pačiu metu. O ji yra iš kartos, kuri stabteli, pagalvoja, dar kartą pagalvoja ir tik tada daro“.

Kadras iš filmo „Veidai Kaimai“
Kūrybinės komunikacijos agentūros „Autoriai“ archyvas

Visgi jaunasis menininkas prisipažįsta, kad A. Varda leido jam suprasti, kad kuriant kiną, refleksija apie tai, ką darai, yra „raktas“ į kūrybą. Šis vienas kito supratimas skleidžiasi ir filme „Veidai Kaimai“, kuris stebina šiandien kine vis rečiau sutinkamu nuoširdumu, optimizmu ir  dėmesiu paprastam žmogui ir režisūriniu lengvumu.

Apie lengvumą tiek kūryboje, tiek gyvenime A. Varda kalbėjo ir atsiimdama „Oskarą“. „Šis vakaras yra pilnas svorio ir reikšmės, tačiau tarp svorio ir lengvumo aš renkuosi lengvumą ir jaučiuosi lyg šokčiau kino šokį“, – teigė režisierė.

Per savo karjerą gyvuoju prancūzų „Naujosios bangos“ palikimu kartais pavadinama A. Varda yra pelniusi daugiau nei 50 įvairių prizų. Taip jų – ir „Auksinę palmės šakelę“ už viso gyvenimo nuopelnus.

Filmo „Veidai Kaimai“ anonsas:

Komentarai