fbpx
Filmų apžvalgos, Repertuaro filmai

„Iltis“. Gal užteks kine tyčiotis vieniems iš kitų?

Kadras iš filmo „Iltis“ „Prior Entertainment“ archyvas
Kadras iš filmo „Iltis“ „Prior Entertainment“ archyvas
Kadras iš filmo „Iltis“
„Prior Entertainment“ archyvas

„Iltis“ (Tusk, 2014) – naujausias tyliojo Bobo – Kevinas Smithas – darbas. Jis, atrodo, yra kelių žanrų mišinys: komedijos, dramos ir siaubo. Na, ir negalima prieštarauti, šioje juostoje yra visko.

Vienaip ar kitaip dažniausiai pabrėžiama, kad šis darbas yra siaubo filmas. Tam čia panaudoti visi reikalingi elementai: didelis baisus namas, naktis, išprotėjęs maniakas, nieko nenutuokiantis storžievis vaikinas, seksuali mergina, išdavystė ir t.t.t.t.t….. Taip pat būtų ir dramoje, ir komedijoje. Istorija yra ir paprasta, ir tikrai įdomi: Volisas Braitonas (Justin Long) keliauja po įvairias šalis ieškodamas įdomių pašnekovų savo internetinei radijo laidai, jis mėgsta juokauti ir juokinti, mėgsta dėmesį ir žino, kaip džiaugtis gyvenimu. Domėdamasis viena istorija jis atvažiuoja į Kanadą, kur dėl tam tikrų priežasčių jį sudomina dar kita istorija (šiek tiek painu, ar ne?). Žingsnis po žingsnio ir Volisas (pagalvokite, kaip jo vardas tariasi angliškai) tampa išprotėjusio ir kaltės kankinamo senuko Hovardo (Michael Parks) auka.

Kaip ir minėjau, istorija įdomi, tačiau režisierius labiau stengiasi pajuokti siaubo filmus nei išplėtoti filmo istoriją. Viso filmo metu galima juoktis iš absurdišku situacijų ir poelgių. Tačiau, manau, kine jau užtektinai pasijuokta iš stereotipinių personažų, sprendimų ir vietų. Gal užtenka, kaip paaugliams mokykloje, peštis ir tyčiotis?

Kadras iš filmo „Iltis“ „Prior Entertainment“ archyvas
Kadras iš filmo „Iltis“
„Prior Entertainment“ archyvas

Tačiau, iš kitos pusės, sugebama išlaikyti žiūrovo dėmesį. Ir, iš tiesų, juostoje galima įžvelgti ir labai daug įdomių, gilių prasmių. Visų pirma, įdomu tai, kad pagrindinis herojus yra vaikinas, kurio jūs nemėgstate: storžievis, pasikėlęs, juokiasi iš nejuokingų dalykų ir pats „skaldo“ dar nejuokingesnius. Leidžiama suprasti, kad anksčiau jis buvo kitoks – nuoširdus, draugiškas, na… žmogiškas (pažiūrėjus filmą šis palyginimas atrodys makabriškas), tačiau pamėgti jo Jūs neturėsite laiko. Todėl, kai matome, kas su juo vyksta, kažkodėl nesinori jo gailėtis. Nieko baisaus, jei žemėje neliks tokio šikniaus. Taip pat įdomus ir žudiko maniako motyvas – atgaila, noras nubausti save naudojantis kitais žmonėmis. Tik neapsigaukite, tai, jog dažnai kartojamas žodis „įdomus“, dar nereiškia, kad visa juosta yra tokia. Ne. Tik keli sprendimai. Visa kita labai banalu ir matyta kituose siaubo filmuose.

Beje, filme pasirodo ir Johny Deppas (Galbūt dėl to jis vėliau apdovanojimų ceremonijoje šlaistėsi girtas?). Jo vaidmuo įdomus, jis juo mėgaujasi ir žaidžia. Smagu. Jam.

Daugiau apie šį filmą nėra ką pasakyti. Režisierius tikrai matė daug banalių siaubo filmų. Surinko gerus aktorius, kurie gerai vaidino. Be to, tai, kad filmas sumontuotas taip, tarsi žiūrėtume nespėtas suklijuoti filmo juostas, yra aliuzija į paties režisieriaus nuomonę apie savo filmą, o gal ir apie visos kino industrijos?

Filmo anonsas:

Komentarai
Mėgstu kiną, nes jis man padeda bent akimirkai susikoncentruoti, išnykti iš tikra-netikra pasaulio ir padeda atrasti atsakymus į mano klausimus. O KINFO – erdvė, kurioje galiu dalintis tais atsakymais, kuriuos randu kine. Taip pat čia galiu ir bandau tobulėti ne tik kaip „man patiko – nepatiko“ pliurpėja, bet kaip argumentais ir įmantriomis frazėmis apsikausčiusi kino kritikė. Alfredas Hitchcockas yra pasakęs, kad filmo ilgis visuomet turi būti tiesiogiai proporcingas šlapimo pūslės ištvermei, o mano tikslas – rašyti tekstus taip, kad net ir labai norintys sisioti, neišbėgtų į tualetą tol, kol nepabaigtų skaityti mano teksto.