Atėjo laikai, kada gyventi be iššūkio – žemas lygis. Juk labai svarbus reikalas yra apsipilti vandeniu, išvardinti perskaitytas ir labai paveikias knygas ar kitais būdais daryti tą, ką ir kiti žmonės. Tokios veiklos nekvepia jokiu individualumu, išskirtinumu ar užsilieka žiūrovo atminty ilgiau nei dieną.
Gaila, bet šiuolaikinė kinematografija irgi seka mados tendencijomis. Retas šių dienų kino kūrėjas turi savo braižą, yra lengvai atpažįstamas iš kelių filmo kadrų ar tematikos. Toks jausmas, kad kūrėjai pasigavo mintį, jog viskas jau parodyta, nufilmuota arba specialiais efektais sukurta. Niekas nebeišsigąs mechaninio ryklio iš „Jaws“, su kantrybe ir susidomėjimu nestebės 12 diskutuojančių vyrų („12 angry man“) ar nekeliaus kartu su „Star wars“ komanda. Tai kam tada išradinėti dviratį?
Skamba nostalgiškai, senamadiškai. Juk niekas nestovi vietoje, viskas keičiasi, sakysite jūs, bet ar tikrai kinas, visada buvęs novatoriškas, vedantis pirmyn, taps vienodu ir besikartojančiu?
Literatūroje, fotografijoje ar mados pasaulyje yra savi vardai, pavardės, tuo tarpu šių dienų kine žiūrovas nemato jokio skirtumo, kas režisavo „Karibų piratus“ ar „Harį Poterį“. Tikras kūrėjas turi būti originalus, siekti sukurti kažką naujo ir išliekančio, kelti klausimus ne tik sau, bet ir žiūrovui. O kokias problemas apnuogina nesibaigiantis muilo operų serialai ar lėkšti, žiūrėjmui sugaišto laiko priverčiantys gailėtis filmai?
„Gaminti gali visi“ – sako peliukas iš animacinio filmuko. Gaminti filmus gal ir taip, bet kurti įsimenančias ir į širdies kertelę nugulančias juostas – toli gražu ne.
Alfredas Hitchcockas – kino režisierius, sukūręs daug skirtingų bei įvairiapusiškų filmų, tad tikiu, kad bus bent truputį smalsu susipažinti su jo mestais išskirtiniais uždaviniais žiūrovams, aktoriams bei pačiam sau.
Nežinomybė
Hitchcockas pats neparašė nė vieno originalaus scenarijaus. Jis arba adaptuodavo jau esančius kūrinius, arba dirbdavo kartu su scenarijaus autoriais. Nusprendęs adaptuoti „Psycho“, jis išpirko visas įmanomas knygos kopijas, kad būsimas žiūrovas niekaip nesužinotų veiksmo plėtotės. Taip pat pirmą filmavimo dieną prisaikdino visus aktorius bei kūrybinę grupę, kad jokie scenarijaus vingiai neiškėliaus už aikštelės ribų.
Įtampos kūrimas
„Birds“ – įtampos kupinas filmas apie paukščius, nusprendusius keršyti žmonijai. Nuolat skambantis klausimas „kodėl“ lieka neatsakytas. Norėdamas dar labiau įbauginti žiūrovus, režisierius nusprendžia šalia kino teatrų augančiuose medžiuose įmontuoti garsiakalbius bei paleisti filme nuolat skambančius paukščių leidžiamus garsus. Juk gąsdinimas nesibaigia užtemus kino teatro ekranui.
Cameo
Režisierius nusifilmavo beveik visuose savo filmuose. Šis jo „vizitine kortele“ tapęs sprendimas pasidarė toks populiarus, kad vėlesniuose filmuose stengėsi pasirodyti kuo greičiau, mat žiūrovai, bijodami pražiopsoti jo sceną, nustodavo sekti siužetą.
Ne žurnalo „Žmonės“ žmogus
Nefilmuodamas filmų, dienas jis leisdavo namie su šeima bei šunimis. Nesivaikė trumpalaikio spaudos dėmesio, bet tapo vienas pirmųjų režisierių filmų plakatuose šalia aktorių pavardžių įrašęs savąją. Iki tol tikrosios žvaigždės buvo tik aktoriai ir jų vardai traukdavo žiūrovus į kino sales.
Kūrybingumas
Mėgo sunkiau įgyvendinamus projektus. Daugelyje filmų išsikeldavo įvairius uždavinius bei ieškodavo toli gražu nelengviausių sprendimų jiems.
„Rear window“ pastatė visą namų bei kiemo dekoraciją, nes labai nemėgdavo dirbti tikrose lokacijose.
„Dial M for murder“ pagamino išdidintą telefono muliažą dėl vienintelio filmo kadro. Tais laikais kitaip tokio kadro nebuvo galima nufilmuoti dėl tinkamo kameros objektyvo nebuvimo.
„Birds“ nugirdė krūvą paukščių, kad jie tinkamai suvaidintų paskutinėje filmo scenoje.
Filnuodamas „Rope“ išsikėlė sau nelengvą užduotį – sukurti vieno kadro filmo įspūdį. Tada tai dar buvo neįmanoma, nes kino juostos kameroje užtekdavo tik maždaug dešimčiai minučių. Ilgų repeticijų ir apgalvoto „montažo“ pagalba, jam tai pavyko. Beje, tai buvo pirmasis spalvotas režisieriaus filmas.
Įvairovė
Išbandė įvairius kino žanrus: nuo komedijų („The trouble with Harry“, „North by northwest“) iki siaubo filmų („Psycho“, „Birds“). Nuo nespalvotų juostų iki spalvotų. Nuo nebyliojo kino iki garsinio.
Meilė žiūrovui
Apgalvotai ir atsakingai rinkdavosi aktorius pagrindiniams vaidmenims, nes žinojo, kad į tokius žmones malonu žiūrėti ir kur kas lengviau su jais susitapatinti bei patikėti juos ištikusiomis nelaimėmis, džiaugsmais ar netikėtais siaubais. Taip pat buvo labai pedantiškas detalėms, kostiumams bei grimui.
Keistas humoro jausmas
Norėdamas patikrinti, kaip aktorė sugeba garsiai rėkti, jos persirengimo kambaryje paslepia baidyklę (kuri po to buvo naudojama ir filme, žinoma).
„You can call me Hitch without a cock“ („Galite mane vadinti Hitchu be pimpalo“) – tokiais dviprasmiškais sakiniais bandydavo išmušti iš pusiausvyros jaunas aktores.
Befilmuodamas „Alfred Hitchcock presents“ (trumpo metražo filmukai skirti televizijai) ir susidūręs su įvairiais filmavimo nesklandumais, visada slėpdavosi nuo prodiuserio, dažniausiai savo ofise už sofos.
Filmavimo aikštelėje išgėręs arbatos puodelį bene visada šveisdavo jį per petį, nepaisydamas, kur jis nukris ir juo labiau suduš ar ne.
Kartą filmavimo aikštelėje pasirodė su suknele.
Kai kurie jo pokštai gąsdindavo aplinkinius, mat išsiaiškinęs, kad kažkas bijo pelių ar vorų, nevengdavo nusiųsti pilnos jų dežutės.
Išskirtinumas
Atsiimdamas Irvingo Thalbergo apdovanojimą, ištarė trumpiausią padėkos kalbą per visas Oskarų apdovanojimo ceremonijas – tiesiog tarė ačiū.
Šiais laikais, kai bet kuris sudėtingesnis režisieriaus sumanymas gali būti įgyvendinamas specialiųjų efektų pagalba, nelieka jokio „galvos skausmo“ mąstant ir keliant sau uždavinius, kaip pasiekti reikalingą efektą ar rezultatą. Turint didelį biudžetą įmanoma beveik viskas ir, deja, užmirštama, kad kinas prasidėjo kaip mažas judančių paveikslėlių stebuklas ir kartais, tik kartais, jam galima leisti vėl pabūti tokiu.
p.s. „Mane lengva įbauginti“ – sako Hitchcockas. – „Štai ko aš bijau“:
- Mažų vaikų
- Policininkų
- Aukštų vietų
- Kad mano naujausias filmas nebus toks geras kaip prieš tai buvęs.“