2013-ieji mums pažėrė ar dar pažers net keletą filmų, sukurtų pagal žymių ir talentingų žmonių gyvenimus. Ir kas svarbiausia, tos asmenybės vis dar gajos mūsų atsiminimuose.
Režisieriai, kurdami filmus apie vis dar mūsų atmintyse esančias asmenybes, rizikuoja savaip interpretuodami faktus, kurių liudininkai vis dar gyvi. Tad turbūt teisingiausia palaukti, kol tokių herojų atminimas susigulės arba tiesiog sukurti gerą dokumentinį filmą. Neseniai kino teatruose debiutavusi „Princesė Diana“ („Diana“) su Naomi Watts širdžių princesės vaidmenyje susilaukė gausybės prieštaringų vertinimų, ypač dėl visiškai nepagrįstų ir tikrovės neatitinkančių faktų. Metų pabaigoje debiutuosianti „Grace of Monaco“ irgi vertinamas skeptiškai visų pirma pačių Monako karališkosios šeimos narių. Panašus likimas ištiko ir filmą „Jobs“ („jOBS“), kurį kritikuoja Jobso bendražygis Steve’as Wozniakas. „Jobs“ kūrėjai antrina, jog Wozniakas taip nerimsta, nes jam sumokėta už konsultacijas kuriant kitais metais pasirodysiantį naują filmą apie Jobso gyvenimą. Filmo režisierius dar nežinomas, tačiau jis bus kuriamas remiantis biografine Walterio Isaacsono knyga, kurią parašyti jo paprašė pats Jobsas.
Grįžtant prie šių metų „Jobs“, natūraliai kyla klausimas, kodėl pagal minėtą Isaacsono biografiją nebuvo kuriamas šis filmas? Daugiau nei 40 interviu su pačiu Jobsu, neskaitant šimtų kitų pokalbių su jo kolegomis, draugais ir priešais. Ar filmo kūrėjai negavo leidimo adaptuotis biografijos, ar jie tiesiog norėjo pirmieji atsigriebti riebų kąsnį iš Jobso legendos?
Tad „Jobs“ yra pirmasis jobsofilmografijos blynas, kuris, kaip ir priklauso pirmiesiems, prisvilo. Pirmiausia dėl patirties trūkumo. Filmo režisieriui Joshua Michaelui Sternasui „Jobs“ buvo tik trečias pilnametražis filmas, o scenarijaus autorius Mattas Whiteley iki tol nebuvo parašęs nei vieno filmo scenarijaus. Sužavėti Jobso legendos jie stengėsi kaip išmanydami, pasikvietė aktorių Ashtoną Kutcherį, kuris išoriškai tikrai panašus į patį Jobsą, į scenarijų sudėjo pagrindines Jobso karjeros „Apple“ kompanijoje detales. Kokių ingredientų pritrūko šiam filmui, kokių buvo užtenkamai bus išvardinta toliau.
Trys pliusai ir trys minusai
Scenarijus
+ S. Jobso gyvenimas buvo išties spalvingas ir audringos, tad jį visą sutalpinti į vieną filmą – sunki užduotis. „Jobso“ kūrėjai nusprendė nesiblaškyti ir pasirinko pagrindinius Jobso bei „Apple“ atsiradimo ir vystymosi faktus. Tai laikotarpis nuo jo studentavimo laikų 1974-aisias iki „iPod“ pristatymo 2001-aisiais. Tad tie, kurie apie Jobsą žinojo nedaug, po filmo praturtins savo žinių bagažą.
– Tačiau kiek yra žmonių, kurie apie Jobso gyvenimą žinojo mažai? Tikrai nedaug ir „Jobs“ jiems nepapasakos visiškai nieko naujo ar įdomaus. Koją pakišo ir kai kurie filmo epizodai, neturintys jokio ryšio su visa filmo istorija (čia turbūt reikia kaltinti montažo režisierius). Jobso Indijos klajonių epizodas buvo toks trumpas ir į ne temą, kaip ir jo nesantuokinės dukros dramos istorija, kuri bandoma plėtoti filmo pabaigoje ją įpinant į iš dangaus atsiradusį naują Jobso šeimos gyvenimą. Reziumuojant, pastangos nesiblaškyti po visokias ten Jobso „Pixar“, „Disney“ dramas, jo aistrą muzikai sveikintinos, tačiau iki gero rezultato pritrūko visiško scenarijaus išgryninimo ties konkrečiais Jobso gyvenimo įvykiais. Kaip pats Jobsas teigė, tai, kas paprasta gali būti sudėtingiau, nei sudėtinga.
Aktoriai
+ Renkantis aktorius filmui apie realias asmenybes, fizinis panašumas išties svarbu. Sternasas tikrai pasistengė surasti į realius filmo herojus panašius aktorius. Kad tai įrodytų „Jobs“ pabaigoje jis netgi sudėjo filmo personažų ir jų prototipų nuotraukų palyginimus. Ashtonas Kutcheris filmo pradžioje tikrai atrodo kaip Steve’as Jobsas, jis vaikšto beveik kaip Jobsas, taip pat rengiasi, tos pačios kalbėjimo manieros. Kad ir kaip dauguma peikia Kutcherį, jis padarė viską, ką galėjo.
– Besižvalgydamas po fizinius herojų panašumus, režisierius saugiai praslįdo paviršiumi, tačiau pačios gilumos pasiekti nesugebėjo. Suvaidinti Steve’ą Jobsą reikia turėti ne tik drąsos, bet ir jo pačio charizmos. Būtent charizma Jobsas valdė žmones, o Kutcheris, dėja, jos neturi. Ir jis nė kiek dėl to nekaltas, nes charizma arba yra arba ne. Kutcheris suvaidino Jobsą kaip Kutcheris, bet filme jis taip ir nepatapo Steve’u.
Muzika
+ Gal daugeliui šis punktas atrodys mažai reikšmingas, tačiau tik ne Jobsui, kuris buvo didelis muzikos gerbėjas. Jobsas dievino Bobą Dylaną, ne mažiau garbino ir „The Beatles“… Filme „Jobs“ skamba dauguma jo mėgstamų melodijų, tad muziką mėgstantys žiūrovai turės kur paganyti ausis.
–— Riebų minusą dedame, nes filmo kūrėjai, kad ir kaip stengėsi ir akcentavo „Jobs“ skambant Jobso mėgstamiausiai muzikai, ją uždėjo tik kaip foną, visiškai nederantį su visu kūriniu. Nes gi filmas yra viena visuma, deranti tarpusavyje. O didžiausią minusą „Jobs“ gauna už anonsą, kurio pradžioje kažkodėl skamba „Macklemore & Ryan Lewis“ kūrinys „Can’t Hold Us“, niekaip nederantis nei su pačio Jobso asmenybe, nei su jo mėgstama muzika. Sakysite, tai smulkmena, tačiau Jobsui iš smulkmenų susidėjo visa jo gyvenimo filosofija.
Reziumė. Filmų apie Jobsą atsiras tikrai dar ne vienas. Pradžia padaryta. „Jobs“ tiks ir patiks tiems, kurie apie Jobsą žino mažai ir mėgsta lengvus vasariškus filmus. Visi kiti su nekantrumu laukia kitais metais (bent jau planuojama) pasirodysiančio naujo ir tikrai daug žadančio filmo apie šią nepaprastą asmenybę.