Su vis ryškėjančiomis rudens spalvomis į Kauną bei Klaipėdą keliasi Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Šiemet festivalio tema – keliaujantys gyvenimai. Pristatydamas rinktinius dokumentinius filmus iš viso pasaulio – nuo Japonijos iki Kubos – festivalis kviečia patirti skirtingus likimus, keliaujančius nuo vieno žiūrovo pas kitą.
Festivalio programoje Kauno bei Klaipėdos žiūrovai išvys ir tragikomišką pasakojimą „Ukrainos šerifai“, šiemet Ukrainos nominuotą „Oskarui“, ir pasakojimą „Ama-San – jūrų moterys“ apie stiprių japonių moterų tūkstantmečiais tęsiamą unikalią perlų rinkėjų profesiją, kitus ryškius festivalio filmus.
Spalio 7-9 d. festivalis viešės Kaune įsikūrusiame „Romuvos“ kino centre bei Klaipėdos „Kultūros fabrike“.
Klaipėda: nuo B. Nemcovo portreto iki Kubos kasdienybės
Klaipėdoje dokumentinio kino gerbėjai laukiami VDFF atidarymo filme „Kino keliautojai“. Egzotišką ir spalvingą keliaujančių kino teatrų kasdienybę Indijoje atskleidžiantis pasakojimas šiemet Kanų kino festivalyje už operatoriaus darbą pelnė specialų paminėjimą „Auksinę akį“. Kartą per metus net ir nuošaliausias Indijos vietoves pasiekia keliaujantis kino teatras. Sukrapštę kelias smulkias monetas žiūrovai veržiasi užsiimti vietas laikinais kino namais tapusiose palapinėse, tupiasi čia pat ant smėlio ir pabirusių akmenų.
„Kinas – didžiulis visus jungiantis stebuklas“, – sako viena iš filmo režisierių Shirley Abraham.
Dar viena meilės kinui istorija klaipėdiečių laukia donkichotiškame pasakojime „Cinema, mon amour“, įkvėpusiame specialiąją festivalio programą „Kinas – mano meilė“. Istorijos centre – sunkiai besiverčiantis Rumunijos kino teatras, kurio kolektyvas deda visas pastangas žiūrovui privilioti.
Labai intymus ir atviras pernai nužudyto garsaus rusų opozicionieriaus Boriso Nemcovo portretas laukia filmo „Mano draugas Borisas Nemcovas“ žiūrovų. „Borisas buvo unikalus, nežinau kito tokio politiko Rusijoje“, – sakė lygiai tą pačią – spalio 9 dieną – kaip ir jos filmo herojus gimusi režisierė Zosia Rodkevič. Beje, spalio 9 d. filmas bus rodomas ir „Kultūros fabrike“.
Klaipėdos programoje – ir daugiausiai žiūrovų Vilniuje pritraukęs festivalio filmas „Mes esame Kuba“, nufilmuotas vietinio kubiečio, atskleidžiančio tikrąjį kasdienį gyvenimą šioje šalyje, ir šiuolaikinės Europos metafora filme „Europa, ji myli“, pasakojama per 4 porų santykius iš labai arti. Pastarasis filmas taip pat gausiai lankytas.
VDFF archyvas
Kaunas: geriausių Europos fimų iki ekskursijos į aparatinę
Dokumentinio kino festivalį Kaune atidarys pažintis su intelektualu Naumu Kleimanu filme „Kinas: viešas reikalas“. Tai garsus rusų kinotyrininkas, Kino muziejaus Maskvoje steigėjas, kurį ne vienas žymus režisierius, sinefilas laiko savo mokytoju. Tarp jų – „Leviatano“ režisierius Andrejus Zviagintsevas, N. Kleimano gerbėjai – Quentinas Tarantinas, Jeanas-Lucas Godard’as. Naumanas sako, kad svarbiausia žiūrovą gerbti ir laikyti brandesniu, nei šis yra iš tiesų: „Publika yra tokia, kokią mes ją matome. Jei nuleisime kartelę, ji tokia ir bus“.
Dokumentikos mylėtojų Kaune taip pat laukia pažintis su žymiausia šių dienų čekų kino kūrėja Helena Třeštíkova. Ji savo filmų herojus fiksuo dešimtmečiais. Nuo 1989–ųjų filmuotas jos pasakojimas „Renė“ apie jauną nusikaltėlį 2008 m. buvo išrinktas geriausiu Europos dokumentiniu filmu.
Į paslaptingiausią kino teatro erdvę – aparatinę – kviečia užsukti ir kino rodymo stebuklą atskleidžia dokumentinis filmas „Šviesai nykstant“. Smalsiausi žiūrovai prieš seansą galės apsilankyti autentiškoje „Romuvos“ kino teatro aparatinėje. Išankstinė registracija vyksta kasoje.
Dar vienas festivalio seansas Kaune – uždarymo filmas „Romeo ir Džiuljeta“, kuriame netikėtai suskamba garsioji Šekspyro tragedija, repetuojama neraštingų romų jaunuolių.
Daugiau informacijos apie festivalį svetainėje: www.vdff.lt