„ACME Film“ archyvas
„Hario Poterio“ gerbėjų teismui šį rudenį buvo pristatyta nauja kino juosta „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“ (Fantastic Beasts and Where to Find Them, 2016). Kaip J. K. Rowling sukurto pasaulio gerbėja, į šį filmą ėjau nusiteikusi kiek skeptiškai. Dažniausiai komerciškai sėkmingų sagų tęsiniai būna tik siekis užsidirbti ir nepamalonina žiūrovo nors šie tiek originalia istorija. Neretai tai būna prieš tai filmuose nusisekusių klišių kartojimas ir bandymas „išvažiuoti“ su praėjusių filmų sėkme. Tačiau šį kartą mane maloniai nustebino naujausias režisieriaus Davido Yateso ir J. K. Rowling bendras darbas.
„Fantastiniai gyvūnai“ nukelia į 1926 m. Niujorką ir supažindina mus su į Hogvarsto mokyklos programą įtraukto vadovėlio autoriumi Njutu Miglapučiu (akt. Eddie Redmayne). Drovus britas susiduria su magijai priešišku miestu ir biurokratijoje paskendusia Magijos ministerija. Magiški gyvūnai čia nepageidaujami tiek magiškos, tiek nemagiškos visuomenės, ir tai labai neparanku pilną lagaminą jų turinčiam Njutui.
Njutas kiek keistas, nepritampantis prie jį supančio pasaulio ir, jo žodžiais tariant, žmonės nelabai jį mėgsta. Pats to nesiekdamas jis kovoja su nusistovėjusiomis taisyklėmis bei normomis. Aktorius Eddie Redmayne, kuris jau pasižymėjo talentu filme „Danų mergina“ (The Danish Girl, 2015), puikiai įkūnija šį intravertišką personažą, suteikdamas subtilumo ir gelmės galbūt ir nelabai originaliam vaidmeniui.
„ACME Film“ archyvas
Aplink save jis suburia lyg ir įdomius, bet neretai gana standartiškus veikėjus. Tina Goldštein (akt. Katherine Waterston) – aurorė, besistengianti įrodyti savo vertę Magijos ministerijai, tuo tarpu jos sesuo Kvynė (akt. Alison Sudol) neturi tiek pretenzijų – ji miela ir itin patraukli mergina, naivi, tačiau pasižyminti empatija ir jautrumu. Taip pat į šią komandą patenka visai nemagiškas komiškas ir simpatiškas kepėjas Džeikobas Kovalskis (akt. Dan Fogler). Ši ketveriukė įsivelia į nuotykių seką, bandydami sugauti išsimėčiusius magiškus gyvūnus. Ši kartais komiška, vizualiai įspūdinga paieška įpainioja juos į sudėtingus politinius žaidimus, kuriuose dalyvauja naujieji raganų medžiotojai – salemoniečiai bei akla ir neveiksni Magijos ministerija.
Tai vizualiai, be jokios abejonės, labai patrauklus filmas. Ypač daug jėgos prideda griūvančio ir prisikeliančio Niujorko vaizdai. Visgi „Fantastinių gyvūnų“ privalumas tas, kad jo scenarijus „nepaskęsta“ tarp vaizdo efektų, o vystosi nuosekliai ir įtampa nuolatos palaikoma iki pačios kulminacijos.
Savitumo filmui prideda vieno pagrindinių veikėjų Džeikobo – magijai nepriklausančio žiobaro – įvedimas. „Fantastiniai gyvūnai“ vykusiai nagrinėja magiško ir nemagiško pasaulio susidūrimą. Pavojus ateina iš žiobarų pasaulio – saliamoniečių bendruomenė grasina atskleisti magijos pasaulį. Tačiau jie silpni, visuomenėje jie nepritampa, laikomi keistais ir niekas neketina įsiklausyti į jų žodžius. Skausmas ir tamsa tvyro jų bendruomenėje, o tai pasireiškia nevaldomu pykčiu. Gėrio ir blogio perskyra labai trapi ir paini, kol galiausiai priešas įgauna visai naują pavidalą.
„ACME Film“ archyvas
„Fantastiniai gyvūnai“, priešingai nei „Haris Poteris“, skirtas suaugusiųjų auditorijai. Tačiau, žinoma, šis filmas skirtas tiems suaugusiems, kurie mėgsta pasakiškas istorijas, o labiausiai tiems, kurie augo su „Hario Poterio“ serija. Iš šio filmo nereikia tikėtis brandos, visgi tai fantastinis nuotykinis filmas, kuriame pagrindinis dėmesys nėra skiriamas veikėjų charakteriams ir jų emocijoms. Tačiau gelmės jame yra – veikėjai niuansuoti, problemos keliamos įdomiai ir kviečiama susimąstyti, kur visgi slypi tas blogis.
Tiesa, iš pradžių, sužinojusi, kad ši istorija ketinama pasakoti penkiais filmais, neišreiškiau didelio entuziazmo. Tačiau pasižiūrėjusi pirmąją dalį su nekantrumu laukiu istorijos tęsinio. Jei kūrėjai sugebės išlaikyti scenarijaus vientisumą ir vystyti išsikeltą problemą, tai gali tapti verta dėmesio ir labai laukiama filmų serija.
Filmo anonsas: