fbpx
Festivaliai, Kanų kino festivalis, Naujienos, Svetur

Kanai 2014. Nugalėtojai

„Auksinės palmės šakelės“ laureatas – Nuri Bilge Ceylanas Šaltinis - festival-cannes.fr
„Auksinės palmės šakelės“ laureatas – Nuri Bilge Ceylanas
Šaltinis – festival-cannes.fr

Štai ir baigėsi sinefilų švente vadinamas Tarptautinis Kanų kino festivalis. Nesvarbu, kad didžiajai daugumai žiūrovų dar teks palaukti filmų premjerų, tačiau neabejotinai kiekvienas jau dabar sirgo už savo mylimus režisierius bei spėliojo, kas gi išsiveš iš Kanų geidžiamiausią prizą. Atspėti Kanų nugalėtojus nėra taip lengva, kaip, tarkime, „Oskarų“ apdovanojimų laureatus. Kiekvienais metais Kanų žiuri sugeba kuo nors nustebinti. Prie tam tikros intrigos kūrimo prisidėjo ir faktas, kad šiemet Kanuose nebuvo tokio ryškaus favorito, kaip, pavyzdžiui, Abdellatifo Kechiche‘o „Adelės gyvenimas. I ir II skyrius“ (La vie dAdèle – Chapitres 1 et 2) pernai ar Michaelio Haneke „Meilė“ (Amour) užpernai.

Ko gero, didžiausią nuostabą šiemet Kanuose sukėlė visiškai be jokių apdovanojimų palikti broliai Dardenne‘ai. Suprantama, kad jau du kartus „Auksinę palmės šakelę“ (Palme d’or) už socialines dramas „Rozetė“ (Rosetta, 1999) bei „Vaikas“ (L’enfant, 2005) nuskynę belgų režisieriai sunkiai galėjo tikėtis pagrindinio prizo trečią kartą, tačiau neįvertinta liko ir pagrindinį vaidmenį atlikusi Marion Cotillard. Bet pradėkime apie viską nuo pradžių.

Taigi geidžiamiausias Kanų apdovanojimas – „Auksinė palmės šakelė“ atiteko žinomiausiam turkų režisieriui Nuri Bilge Ceylanui už ilgiau negu tris valandas trunkančią juostą „Žiemos miegas“ (Winter Sleep). Anot režisieriaus, šiai istorijai apie pagyvenusį aktorių, jo žmoną bei seserį jį įkvėpė Čechovo pjesės. Nuri Bilge Ceylano filmai praktiškai visada sulaukia pakankamai prieštaringų vertinimų, tačiau vargu ar kas galėtų paprieštarauti, kad jau penktą kartą savo pilnametražį filmą Kanuose pristatantis režisierius pagaliau nusipelnė ir svarbiausio įvertinimo. Beje, juosta taip pat įvertinta ir FIPRESCI kritikų premija. Iki šiol „Auksinę palmės šakelę“ pavyko pelnyti vos vienam turkų režisieriui. 1982 metais šis apdovanojimas atiteko Serifo Göreno ir Yilmazo Güney melodramai „Kelias“ (Yol).

Kanų kino festivalis 2014 Šaltinis - festival-cannes.fr
Kanų kino festivalis 2014
Šaltinis – festival-cannes.fr

Didysis festivalio prizas (Grand Prix) atiteko 33-jų metų italų režisierei Alice Rohrwacher už jos antrą pilnametražį filmą „Stebuklai“ (The Wonders). Festivalio atidarymo spaudos konferencijoje žiuri pirmininkė Jane Campion atvirai kaltino kino industriją seksizmu, tad buvo tikimasi, kad vienas iš prizų šiemet būtinai atiteks moteriai. Kita vertus, jau vien filmo plakatas tiesiog užburia, tad norisi tikėtis, kad šį žiuri sprendimą paskatino ne noras įvertinti festivalyje bent vieną režisierę moterį, o pats filmas. Be to, įdomu, kad epizodinį vaidmenį šiame filme atlieka Monica Bellucci.

Geriausiu Kanų režisieriumi tapo Bennettas Milleris už tikrais įvykiais remiantis sukurtą istoriją apie ekscentrišką milijonierių, nužudžiusį imtynių pasaulio čempioną. „Lapių gaudytojas“ (Foxcatcher) dar pernai turėjo pretenduoti į „Oskarų“ apdovanojimus, tačiau premjerą nuspręsta perkelti į šių metų Kanus. Bent jau kol kas atrodo, kad sprendimas startuoti Kanuose pasiteisino.

Žiuri prizas šį kartą netikėtai buvo padalintas jauniausiam ir vyriausiam konkursinės programos režisieriui: Xavierui Dolanui bei Jeanui-Lucui Godardui. Atrodo, kad gauti pagrindinį prizą nepaprastai talentingam kanadiečiui trukdo tik amžius, o gal tokiu būdu jam tiesiog neleidžiama užriesti nosies? Vis dėlto Dolanas neturėtų nusiminti, jeigu jis ir toliau mus taip džiugins savo naujais darbais, neabejotinai ateis laikas ir išsvajotojai „Auksinei palmės šakelei“, juolab kad šiemet jam teko garbė dalintis apdovanojimu su pačiu Jeanu-Lucu Godardu. Įdomu, kad Dolano „Mamytė“ (Mommy) ir Godardo „Sudie kalbai“ (Goodbye to Language) turi šį tą bendro. Abu šie filmai nuo kitų konkursinės programos filmų išsiskiria savo formatu. Xavieras Dolanas savo filmui pasirinko originalų 1:1 formatą, tuo tarpu Jeanas-Lucas Godardas – eksperimentinę juostą apie kalbantį šunį nusprendė nufilmuoti trimačiu formatu.

Apdovanojimas už geriausią scenarijų įteiktas Andrejui Zviagincevui bei Olegui Neginui už juostą „Leviatanas“ (Leviathan) – aliuziją į šiuolaikinę Rusiją. Filmo pavadinimas pasiskolintas iš Senojo Testamento, Leviatanas – su Šėtonu siejama didžiulė jūrų gyvatė.

Aktorius Timothy Spallas Šaltinis - festival-cannes.fr
Aktorius Timothy Spallas
Šaltinis – festival-cannes.fr

Geriausio aktoriaus apdovanojimas atitiko praktiškai etatiniam Mike`o Leigho aktoriui – charizmatiškajam Timothy Spallui, šį kartą naujausiame britų režisieriaus filme „Ponas Turneris“ (Mr. Turner) įkūnijusiam romantinio peizažo meistrą Williamą Ternerį. Nekyla jokių abejonių, kad šis aktorius jau seniai nusipelnė tokio įvertinimo. Jeigu apdovanojimas Timothy Spallui buvo pranašaujamas dar iki kino festivalio atidarymo, Kanų žiuri pasirinkimas geriausios aktorės apdovanojimą įteikti Julianne‘ai Moore už vaidmenį Davido Cronenbergo satyriškame žvilgsnyje į Holivudo kino industriją „Žvaigždžių žemėlapis“ (Maps to the Stars) sulaukė nuostabos.

„Ypatingo žvilgsnio“ programą atidaręs filmas „Vakarėlių liūtė“ (Party Girl) gavo „Auksinės kameros“ (Caméra d’Or) apdovanojimą už geriausią debiutą. Prizas įteiktas trims juostos režisieriams Marie Amachoukeli, Claire Burger ir Samueliui Theisui.

Nepaisant to, kad pagrindinis antros pagal svarbumą „Ypatingo žvilgsnio“ programos prizas buvo prognozuojamas argentiniečiui Lisandro Alonso už naujausią jo filmą „Jauja“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliekantis Viggo Mortensenas užsiima savo dukros paieškomis, jis atiteko vengrų režisieriaus Kornélo Mundruczó dramai „Baltasis Dievas“ (Fehér isten) apie mergaitę, ieškančią savo šuns, kurį išvarė tėvai, nepanorėję už jį mokėti mokesčio. Tai jau antras vengrų režisieriaus filmas, dalyvaujantis Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programoje. 2005 metais jis pristatė kino operą „Džoana“ (Johanna) apie narkomanę, kuri, pabudusi iš komos, įgauna gebėjimą gydyti ligonius. Be to, „Baltasis Dievas“ taip pat gavo ir specialų prizą už geriausią šuns vaidmenį (Palm Dog Award), nurungęs net Jeano-Luco Godardo kalbantį šunį.

Su visais šių metų Kanų kino festivalio nugalėtojais galite susipažinti oficialiame tinklalapyje: www.festival-cannes.fr

Komentarai
Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.