Jei 1968 metų birželio 3 dieną Valerie Solanas nebūtų šovusi į garsųjį menininką Andy Warholą, jos parašyta knyga „Vyrų išnaikinimo draugijos manifestas“ (angl. „SCUM, Society for Cutting Up Men“) dabar nebūtų tokia populiari pasaulyje.
Tad kodėl ši, vyriškai besirengianti, moteris šovė į Andy ir paliko jį psichologiškai traumuotą visam gyvenimui? Ir kaip tai atsitiko? Howardas Smithas atkūrė išsamų tos dienos scenarijų, kuris buvo panaudotas 1996-ųjų Mary Harron filme „Aš šoviau į Andy Warholą“ („I Shot Andy Warhol“).
Tai buvo niekuo neišsiskiriantis 1968 m. birželio 3-osios pavakarys Andy Warholo studijoje, kurią jis vadino „Gamykla“ (angl. „Factory“). Tą pavakarį saulė leidosi ant pastato langų ir atsispindėjo stikliniu paviršiumi dengtuose ofiso staluose. A.Warholo prodiuseris Paulas Morrissey kartu su asistentu Fredu Hughesu sėdėjo prie stalo ir kalbėjo su meno kritiku iš Londono Mario Amaya.
Staiga atsidarė lifto durys ir į ofisą įėjo A.Warholas kartu su Valerie Solanas – pjeses ir manifestus rašančia feministe, kuri šmėžavo ir menininko filme „I, a Man”. Moteris A. Warholo laukė apačioje net tris valandas ir pagaliau jį sutikusi, kartu pakilo į ofisą. Jiems įėjus, prasidėjo pokalbis. F.Hughesas Valerie paklausė: „Vis dar rašai savo purvinas knygas?”
F.Hughesas pradėjo vaikščioti po ofisą, o P.Morrissey nuėjo į tualetą. Tuomet suskambo telefonas, A. Warholas atsiliepė. Jam bekalbant telefonu, V.Solanis išsitraukė 32 kalibrų pistoletą iš popierinio maišelio ir nukreipė jį į menininką.
„Valerie,” – išsigando Andy, – Nedaryk to, ne, ne”. Tačiau moteriai nerūpėjo A.Warholo maldavimai ir ji į baltaplaukį menininką paleido tris šūvius. Tuomet atsisuko į meno kritiką M.Amaya ir pašovė jį į klubą.
Tuomet Valerie pamatė ofise sėdintį F.Hughesą, kuris visaip įmanydamas maldavo nešauti. „Aš turiu tave nušauti”, – atsakė moteris. Tačiau tuo metu atsidarė lifto durys, Valerie išsigando, tačiau vis tiek iššovė. Pistoletas kažkodėl užsikirto ir Valerie išnyko lifte.
F. Hughesas greitai iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Tuo metu A. Warholas gulėjo ant grindų be sąmonės ir labai kraujavo. V.Solanas ramiai išėjo iš pastato ir priėjusi prie gatvėje stovinčio policininko, padavė jam pistoletą bei pasakė, ką padariusi.
A.Warholas nugabentas į ligoninę. „Iš pradžių visi manė, kad A.Warholas miręs, bet visgi jis išsikapstė ir atlaikė 4 daktarų komandos operaciją, kuri truko 5,5 valandos”, – pasakojo A.Warholo kolegos. Nors daktarai jam davė tik 50 proc. šansų išgyventi, menininkas visgi pasveiko.
Žiniasklaidai V.Solanos paklausta apie nusikaltimo motyvus, atsakė: „Turėjau daugybę priežasčių, perskaitykite mano vyrų manifestą ir viską suprasite”, – teigė Valerie.
Kas ta knyga, kuris labai greitai tapo pasaulio feminisčių biblija? 21 puslapio maža knygutė „Vyrų išnaikinimo draugijos manifestas“ – ne tik radikali feministinės analizė, numačiusi dirbtinį apvaisinimą, pinigų automatus, feministinį sukilimą prieš žeminančią moters reprezentaciją mene, bet ir stulbinantis skurstančios ir įžeistos moters pykčio liudijimas.
Valerie nebuvo lesbietė, ji tiesiog labai nekentė vyrų. Šį manifestą kavinėse ji pardavinėdavo už 1 JAV dolerį vyrams ir už 25 JAV centus moterims.
Kaip teigė ją pažinoję asmenys, Valerie nebuvo agresyvi, kaip gali pasirodyti iš jos manifesto ar A. Warholo pasikėsinimo. Ji netgi buvo labai miela ir nuoširdi moteris, kuri savo neapykantą išliedavo popieriuje.
Tad kodėl ji pasikėsino nušauti A. Warholą? Ar tikrai atsakymas slypi manifeste? Pasak daugumos apžvalgininkų ir draugų, moteris buvo įsiutusi, kad Warholas jai neatidavė ar pametė jos pirmą parašytą pjesę, kurios tebuvo vienas egzempliorius.