„Maroko istorijas“ privaloma pamatyti visiems besiruošiantiems kelionei į Maroką, kad giliau suvoktumėte šalies žmones. Ir tai tikrai nebus antireklama Marokui“ – teigia kelionių į Maroką organizatorė Rasa Barčaitė. Filmą galima žiūrėti jau ir internete: epasaka.lt .
O jeigu kino apdovanojimai būtų teikiami atsižvelgiant į riziką ir pavojų gyvybei filmuoti juostą, prancūzų-marokiečių kilmės režisierius Nabilis Ayouchas būtų vienas lyderių. „Didelės revoliucijos prasideda nuo paprastų individų“, – sako jis, pristatydamas savo naujausią filmą „Maroko istorijos“, kuriame be pagražinimų ir baimės atskleidžia socialines problemas Maroke.
Nors paskutinė režisieriaus juosta „Numylėtas“ apie prostituciją Marokeše buvo uždrausta pačiame Maroke iškart po jos premjeros Kanuose, o pagrindinė filmo aktorė Loubna Abidar buvo persekiojama ir žiauriai užpulta, Nabilis Ayouchas nesustojo nagrinėti jautrias temas: „Persekiojimas ir išpuoliai prieš mano aktores ir mane po to, kai pasirodė šis mano filmas, pademonstravo, kaip lengvai, kalbant apie jautrius dalykus, plonytė riba gali būti peržengiama masių, perėjusių nuo dėmesingo klausymo iki pasmerkimo ir galiausiai smurto“, – teigia jis.
Šįkart įtraukiančioje juostoje „Maroko istorijos“ Nabilis Ayouchas meistriškai supina penkias atskiras veikėjų istorijas. „Abdallah, Salima, Džo, Hakimas ir Inesa yra tie, kuriuos kiti nori nutildyti ir sutriuškinti. Tai paprasti žmonės, su kuriais susiduriame kasdieniame gyvenime ir kurie, mano nuomone, yra didvyriški“, – sako filmo režisierius.
Nors „Maroko istorijose“ veikėjų tarpusavio sąveika yra nedidelė, o laikas personažams pažinti – labai ribotas, juostoje galima justi Nabilio Ayoucho demonstruojamą gracingumą ir Kasablankos, kaip savo svajonių miesto, romantizavimą. To neneigia ir pats režisierius: „Kasablanka yra mano namai. Kasablanka – tai tikrovės fragmentai, kuriuose mūsų herojai konstruoja savo istoriją. Šios istorijos yra gyvenimo progos, kurias kiti ketina sunaikinti. Tai nepastebimai veikia tautos likimą ir, žvelgiant per visuotinę pasaulio prizmę, visas tautas apskritai. Pasauliai, kurie nežino ir nepripažįsta vieni kitų, galiausiai susiveda į kolektyvinį žmonių apiplėšimą ir sukelia maištą“. Būtent apie tai ir yra „Maroko istorijos“.
„Maroko istorijos“ laimėjo šių metų „Scope 100“ projektą, kurio metu 100 atrinktų Lietuvos gyventojų balsuoja už jiems labiausiai patikusį europietišką filmą. Projektas Lietuvoje vykdomas antrus metus, o jo nugalėtojas rodomas visuose kino teatruose.