ACME Film archyvas
1987-tais metais jis apvertė aukštyn kojomis policininkų duetų sampratą parašęs scenarijų filmui „Mirtinas ginklas“. 2005-tais metais jis sukūrė vieną labiausiai nuvertintų 21-o amžiaus filmų „Bučiuok bučiuok, šauk šauk“. 2013-tais metais jis šokiravo išlepintus komiksų filmų gerbėjus savo netikėtais scenarijaus vingiais filme „Geležinis žmogus 3“. Žinoma, šneku apie kylančią Holivudo žvaigždę, gebančią rašyti originalius scenarijus ir stebinti skoninga kūrybine savistaba – Shane`ą Blacką. Ir nors subjektyviai vertinčiau jo 2005-tųjų hitą kaip režisūriškai labiau nušlifuotą ir tiesiog efektyvesnį, vis dėlto, naujausias jo darbas „Kieti bičai“ (The Nice Guys, 2016) kišenėje turi saują savų triukų.
Istorija nubloškia žiūrovus į 70-tųjų Los Andželą, kuriame klesti pornografija, mafija ir smogas, taip patį miestą paverčiant savitu personažu. Du iš pažiūros visiškai nesuderinami pseudodetektyvai bando išspręsti bylą, kuri juos suvedė draugėn. Kažkodėl visi, susiję su šia istorija, paslaptingai miršta ir mūsų herojai atsiduria viso to įkarštyje. Korupcija, korporacijos, valdžios kišimasis, pornografinių filmų žvaigždės ir tobulo Ryano Goslingo bei Russello Crowe bendradarbiavimo derinys, skambant seksualiai 70-ųjų muzikai – juk toks junginys negali klysti? Beveik.
ACME Film archyvas
Žiūrint filmą nesunku pastebėti du akivaizdžius trūkumus, kurie ypač išryškėja, palyginus filmą su „Bučiuok bučiuok, šauk šauk“, kadangi naujausias filmas yra „dvasinis“ jo tęsinys. Visų pirma, scenarijus atrodo ne iki galo išgrynintas. Tam tikri juokeliai skamba lėkštokai, o bendra tėkmė kartais verčia klausti, ar tai yra Shane`o Blacko išmonės galimybių ribos. Nuo išties gudrių ir kultūrines sąsajas slepiančių pokštų iki primityviausių Ryano Goslingo kūlversčių nuo kalvos humoro ir dialogo amplitudė šokinėja po visą kino salę. Iš vienos pusės, tai suteikia patrauklumo skirtingo skonio publikai, iš kitos pusės – stokojama nuoseklaus humoro.
Visų antra, „Kieti bičai“ yra veiksmo komedija. Ir nors be galo malonu regėti filmą, kuriame stengiamasi subalansuoti humorą ir veiksmą (ir šiek tiek dramą). Vis dėlto veiksmo scenos neretai atrodo kiek chaotiškai sukarpytos ir neretai trikdančios. Rodos, viena ar dvi papildomos paros redaguojant nebūtų pakenkę. Tačiau išskyrus šiuos kritikos žodžius visa kita filme yra stebinančiai gerai, ko taip trūksta šių laikų veiksmo komedijoms.
Žinoma, svarbiausia šios apžvalgos užduotis yra pranešti, kad Ryano Goslingo ir Russello Crowe duetas yra vienas geriausių bendradarbiavimo pavyzdžių, kokius yra tekę matyti porininkų filmuose. Vien dėl šios priežasties „Kieti bičai“ yra vertas žiūrovo pinigų. Būtent jų kontrastai – Goslingo veikėjo nevėkšliškas antiherojiškumas ir netikėti įgūdžiai vaidinant fizinėje komedijoje, sujungti su nepalaužiamu R. Crow personažo stabilumu (taip abiem sukuriant paradoksalią darną) – yra filmo varomoji jėga. Beveik kiekviena scena ir dialogas, kuriame dalyvauja šie du personažai, yra scenaristo aukso kasykla. Pražiopsok akimirką ir nespėsi pamatyti žaibiško sąmojo, kuriais ir pasižymi Shane`as Blackas.
ACME Film archyvas
Tačiau nereikėtų nuvertinti ir antro plano aktorių, iš kurių išskirti reikėtų 13-metę Angourie Rice. Jos prigimtinis talentas filme turi daug progų sužibėti aktorei vaidinant veikėją, kuri, skirtingai nei daugumoje tokio žanro filmų, yra proto balsas ir iš tikrųjų padeda (!) spręsti problemas. Ir nors sunku spėti ateities vingius, šios aktorės potencialas yra beribis kaip dangus. Taip pat būtina pasikartoti, kad nedažnai filmuose tam tikrą personažą atlieka ir pati erdvė. 70-tųjų Los Andželas buvo išties išskirtinė ir charizmatiška vieta, kurios įvairiapusiškumas ir joje tūnanti grėsmė padeda žiūrovams pamiršti, kad filme gerą pirmą valandą nėra jokio tikro antagonisto, kol pasirodo Matto Bomerio personažas.
„Bučiuok bučiuok, šauk šauk“ filme Roberto Downey Jr. ir Valo Kilmerio duetas, nors neretai isteriškai šmaikštus, visgi nesubalansuotas, kadangi pagrindinis veikėjas yra vienas – būsimasis Geležinis žmogus. Valo Kilmerio personažas apskritai neturi tikro charakterio plėtojimo. Tuo tarpu Ryanas Goslingas, nors ir susirenka pagrindines žiūrovų simpatijas, nebūtų toks efektyvus be beveik stoiško Russelo Crowe, kurio buvimas yra esmingai svarbus plėtoti įvykius. Negana to, jų personažai draminiame lygmenyje, nors ir gerai užslėptame, yra kur kas gilesni ir labiau komplikuoti. Vis dėlto, jei režisierius patobulėjo plėtodamas savo pagrindinių veikėjų charakterius, tai scenarijaus plėtojimo prasme „Kieti bičai“ yra šioks toks nuopuolis.
ACME Film archyvas
Juk filmą vertiname ne tik pagal pagrindinių veikėjų darną, tačiau ir pagal bendrą filmo įspūdį. Galbūt dėl to „Kieti bičai“, nors ir būdamas įsimintinu šių metų filmu, nepateisina tų lūkesčių, kurių buvo galima tikėtis iš žmogaus, dekonstravusio tiek daug nuspėjamų žanro klišių. Kartais chaotiškas siužetas, kartais svarstytini redagavimo sprendimai, kartais kiek nenatūrali antraplanių veikėjų vaidyba, o galų gale nevienareikšmiška filmo pabaiga ir galutinio moralo stoka gali lengvai trikdyti ir sukelti norą iš filmo tikėtis kažko daugiau. O ar bus daugiau – sunku pasakyti. Nors filmo rinkodara ir pats siužetas aiškiai sufleruoja, jog norima pastatyti daugiau tęsinių (galbūt net tapti 21-o amžiaus „Mirtinu ginklu“), tačiau viską nulemia pelnas ir kol kas rezultatai, deja, nėra optimistiški.
Tuo tarpu tiems, kurie nesitiki nieko, ši beveik juoda veiksmo komedija yra šiokia tokia loterija – išmanus ir neretai antros peržiūros reikalaujantis humoras gali ne visada sugroti juoko stygomis, nors pati patirtis yra dinamiška ir neleis užmigti kėdėje. Visgi filmo kūrėjai iš savo žiūrovų tikisi tam tikro humoro kartelės standarto ir jo stokojantiems daug komiškų momentų praskries virš galvų, nesuvirpinant paviršutiniškos komedijos ieškančių humoro radarų.
Filmo anonsas:
