fbpx
Festivalių filmai, Filmų apžvalgos

Kim Ki-Duko „Mėbijaus juosta“ – kai žodžių nereikia

Kadras iš filmo „Mėbijaus juosta“  Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Mėbijaus juosta“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Kim Ki-Dukas turi didelį ištikimų gerbėjų būrį visame pasaulyje, todėl pristatinėti jo tikrai nereikia. Nuo pat režisūrinio debiuto savo filmuose jis bando parodyti lyčių priešpriešą, vyro ir moters konfrontaciją, kurios metu jie gali sunaikinti vienas kitą. Nereikia pristatinėti šio režisieriaus ir Lietuvos žiūrovams, nes Kim Ki-Duko filmai kone kiekvienais metais yra neatsiejama „Kino pavasario“ programos dalis. Reikia pažymėti, kad Kim Ki-Dukas puikiai įvaldė nebyliojo kino techniką. Savo naujausiame filme „Mėbijaus juosta“ (Moebius, 2013), kaip ir „Tušti namai“ (Bin-jip, 2004), neištariama nei vieno žodžio. Vaidinantys aktoriai puikiai perduoda esamą nuotaiką, todėl žiūrint dialogų nei kiek nepritrūksta.

Kurdamas vizualinę „Mėbijaus juostos“ dalį Kim Ki-Dukas naudoja įprastas savo žiūrovų šiurpinimo priemones. Nupjauti vyriški lytiniai organai, jų transplantacija, itin originalūs bandymai pasiekti orgazmą ir panašiai, tačiau šį kartą, skirtingai nei ankstesniuose režisieriaus darbuose, visi šie vaizdai sulaukia priešingos reakcijos. Sudėtinga pajausti ribą, kai drama apsisuka 180 laipsnių kampu ir praktiškai virsta komedija. Persismelkusios grotesku situacijos nebešiurpina, o verčia juoktis iki ašarų.

Visgi už visų šių vaizdinių priemonių slypi paprasta istorija apie irstančią šeimą. Žmona pasirenka gana radikalų būdą atkeršyti vyrui už ilgametę neištikimybę, o kai nepavyksta įgyvendinti savo sumanymo, nusprendžia sužaloti savo sūnų. Šeimos santykiai šiuolaikinėje visuomenėje svarbi problema, kurią jau anksčiau yra iškėlęs ne vienas režisierius, Kim Ki-Dukas, aišku, daro tai savaip, tačiau pasitelkdamas visiems gerai žinomus tradicinius simbolius, pavyzdžiui, Edipo ir Elektros kompleksus bei kastracijos baimę.

2012 metais iš Venecijos kino festivalio už savo ankstesnį filmą išsivežęs „Auksinį liūtą“ Kim Ki-Dukas po metų sugrįžo į Mostrą su nekonkursinėje programoje pristatyta „Mėbijaus juosta“. Papildomą ažiotažą kėlė žinia, kad gimtinėje režisieriaus filmas buvo prilygintas pornografijai, todėl, norėdamas patekti į didžiuosius ekranus, režisieriui teko jį šiek tiek patrumpinti, atsisakant pačių žiauriausių ir atviriausių scenų. Natūralu, kad po tokių įvykių lauki visiškai šokiruojančio reginio, tačiau žiūrint užplūsta ne kaustantis šiurpas, o nervinis juokas.

Kadras iš filmo „Mėbijaus juosta“  Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Mėbijaus juosta“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Anot režisieriaus, žmogaus gyvenimas toks pat uždaras, kaip ir Mėbijaus juosta, į ką apeliuoja ir filmo pavadinimas. Mėbijaus juosta matematikoje vadinama persukta vieną kartą ir galais sujungta popieriaus juostelė, išreiškianti erdvinę struktūrą, kurioje neįmanoma atskirti išorinės ir vidinės pusės. Iš dalies galima teigti, kad visi trys šeimos nariai susiję tarpusavyje savotiška Mėbijaus juosta, tačiau labiausiai šis ryšis juntamas tarp motinos ir sūnaus. Jie tarsi dvi skirtingos vieno reiškinio dalys, esančios toje pačioje pusėje, kurių poelgius motyvuoja egoistiškas pasitenkinimo siekimas. Net jeigu tą pasitenkinimą gali sukelti tik skausmas.

Nepaisant režisieriaus bandymų išnarplioti sudėtingus šeimos tarpusavio santykius, pasitelkus ne ką mažiau sudėtingą simboliką, pasiektas rezultatas nepatenkina lūkesčių. Jeigu ankstesnių darbų ekstremalūs vizualiniai sprendimai buvo tik  mėgstama režisieriaus priemonė atskleisti norimas idėjas, „Mėbijaus juostoje“ akivaizdi epatažinių scenų eksploatacija verčia susimąstyti, ar tai nėra paprasčiausia žiūrovo provokacija?

Nors Kim Ki-Dukas tikina neturėjęs sumanymo kurti komedijos, tačiau prie tokio suvokimo tikrai prisidėjo ir jis pats. Itin juntamą šioje istorijoje groteską paaiškina ne kas kitas, o ankstesni kūrėjo darbai. Jeigu kažkas panašaus pirmą kartą išgąsdino, antrą – nustebino, tai šį kartą – tiesiog prajuokino.

Filmą turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:

Vilniuje
Tr 2014-03-26 22:00 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, didžioji salė
Pn 2014-03-28 21:45 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, didžioji salė

Filmo anonsas:

Komentarai

Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.