fbpx
Naujienos

Kinematografininkų klube – sugrąžinti muzikiniai „Ketveri balti marškiniai“

Kadras iš filmo „Ketveri balti marškiniai“
LKS archyvas

Filmas, kuriame skamba populiariausios laikmečio dainos, buvo sovietinių valdininkų padėtas ant lentynos dešimtmečiams. Šiųmetiniame Kanų kino festivalio klasikos programoje archyvinė restauruota juosta „Ketveri balti marškiniai“ pradėjo savo antrą gyvenimą – keliauja ir liudija Latvijos kino kūrėjų talentą kurti šaunius, lengvus ir kritiškus filmus.

Muzikinį filmą “Ketveri balti marškiniai” Vilniaus žiūrovai gali pamatyti šį ketvirtadienį, rugsėjo 20 d. Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klube. Ši peržiūra pratęsia ciklą “Baltijos bangos” atgarsiai”, kuriame rodoma dalis Nidoje vykusio kino festivalio programos.

Vienas talentingiausių Latvijos režisierių Režisierius Rolandas Kalniņis juostą sukūrė 1967 m., bet dėl jame skambančios neva netinkamos sovietų visuomenei Imanto  Kalniņio  muzikos, atviros sovietinės visuomenės normų ir ideologijos kritikos filmas buvo uždraustas. Nors filmo „Ketveri balti marškiniai” stilistika artima garsiausiems sovietiniams „atlydžio” filmams („Liepos lietus”, „Man dvidešimt metų”; abu rež. M. Chucijevo), jame ypač ryškiai atskleista tuometinės Latvijos populiariosios kultūros įtaka jauniems žmonėms, jos išskirtinai nepakantus ideologiniams suvaržymams turinys.

Latvijos kino centro direktorė, kino kritikė Dita Rietuma, pristatydama filmą Kanų kino festivalio Klasikos programoje minėjo, kad filmo stilistika persmelkta maištinga vakarietiška dvasiai, nors geležinė uždanga režisierių, kaip ir kitus kolegas Sovietų Sąjungoje, buvo atribojusi nuo tuo metu per Europos kiną besiritančių „naujųjų bangų“.

D. Rietuma atlydėjo „Ketverius baltus marškinius” ir į „Baltijos bangos” festivalyje Nidoje. „Manau, kad filmas patrauklus ir dėl jame skambančios puikios muzikos, ją Latvijoje žinojo ir prisimena daugybė žmonių, ir dėl ypatingos atmosferos, visa persmelkiančio būties lengvumo”, – su pamario publika mintimis dalijosi D. Rietuma.

Filmas pasakoja apie telefonų remonto meistrą Cezarį, kuris laisvalaikiu kuria dainas, groja roko grupėje „Optimistai“ ir bando gauti leidimą pasirodyti viešai. Jaunimo estetinio ugdymo komiteto narė Anita kritikuoja Cezario dainų tekstus, vadina juos „lengvabūdiškais“ ir „netinkamais“.

Nemokamuose „Baltijos bangos” ciklo vakaruose rugsėjo ir spalio mėnesiais bus rodomi Latvijos dokumentinio kino meistro Ivaro Seleckio „Laukite tęsinio”(Latvija), Eglės Verteytės „Stebuklas”, Terje Toomistu „Sovietiniai hipiai” (Estija), Ronaldo Buožio ir Roko Darulio „Rūta”, Uģio Olte ir Morteno Traaviko „Išlaisvinimo diena” (Latvija, Norvegija).

Filmų seansai vyksta kiekvieną ketvirtadienį 18 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje Vasario 16-osios g. 8.

Komentarai