Šaltinis – imdb.com
Po ilgų atostogų ir pailsėjimų į KINFO grįžta „Kino garsai“. Sugrįžta džiugiai, kupini vasariškų prisiminimų ir svajų, kurios taip lengvai neišblėsta, tad šią savaitę papasakosiu apie vieną iš šios vasaros atradimų, vieną vasariškiausių filmų. Klausysimės „Sundance“ kino festivalio dalyvės, dramos „Vasaros karaliai“ (The Kings of Summer, 2013) garso takelio.
Tai filmas apie tris paauglius, laisvės bei asmenybės paieškoms pasirinkusius laukinę gamtą. Gyvenimas savadarbiame namelyje, išlikimas, gamta, atsiskyrimas ir, svarbiausia, nepriklausomybė – viskas, ko reikia nuotykių ištroškusiam jaunuoliui, tačiau taip pat didelis ir sunkus išbandymas XXI amžiaus gyventojui. Kartu su tokiais filmais kaip „Atgal į gamtą“ (Into the Wild, 2007) juosta „Vasaros karaliai“ tęsia maištingo, ramybės ir laimės gamtoje ieškančio jaunimo temą, tačiau ir pabrėžia, jog su kiekviena karta toks nuotykis darosi vis sunkiau įgyvendinamas. Jei anksčiau išgyventi gamtoje buvo paprasta ar bent jau įmanoma – šiandien tai jau protu nesuvokiama. Kaip visa tai baigiasi filme, nuspėti nesunku, tačiau kartu ir skatina susimąstyti, kuria linkme juda šiuolaikinis pasaulis. Ir nors riba tarp laukinės gamtos ir technologijų pasaulio darosi vis ryškesnė, filmas nejučia sako: „Nesigailėk dėl to, ką padarei. Gailėkis to, ko nepadarei.“ Tad leidžiamės į šį nuotykį ir mes.
Kalbant apie filmo garso takelį, galėčiau pasakyti, kad jis – puikus, įkvepiantis, jaunatviškas, laisvas, ramus, skatinantis svajoti. Yra ir akustiškai atliekamų kūrinių, taip dar geriau parodoma mūsų draugė, priešė, maitintoja gamta. Skamba natūraliai. Klausai ir jautiesi, lyg pats būtum gamtoje, sėdėtum po kokiu medžiu, o draugas pašonėje grotų malonias melodijas. Ir tikrai nežinotum, kas tavęs laukia ateityje, bet kartu ir nesijaudintum, nes juk nesvarbu, tiesiog gyventum tik ta akimirka. Ir apskritai, gyvename tik kartą. Kaip šiuolaikinis jaunimas pasakytų – YOLO (angl. You only live once). Štai kokių beprotybes pateisinančių filosofijų sulaukėme…
„O aš tik paprastas kaubojus….“, – tokie pirmieji pirmosios filmo dainos žodžiai. O kaip rašo laisvoji enciklopedija „Wikipedia“, kaubojus apibūdinamas, kaip didelės svarbos bei legendomis apipintas herojus. Paslaptingas. Galingas. Jam paklūstama. Tad jau nuo pirmų filmo minučių galima įžvelgti aliuziją, jog kadre matomas jaunuolis ir bandys tapti tuo kaubojumi. Mėgins ieškoti paprastumo bei nepriklausomybės. Bet šio kūrinio čia neklausysime. Yra kitų. Čia tik tokia „tarp kitko“ įžvalga šalia filosofinės filmo analizės. Gana apie tai. Pažiūrėsite, paanalizuosite savaip. Reikia grįžti prie muzikos.
Taigi filmo garso takeliu rūpinosi šiandien populiarūs muzikantai, tokie kaip MGMT ar „Beirut“, tad pasirinkti buvo iš ko. Visi garso takelio kūriniai daugiau ar mažiau artimi indie ar indie folko žanrams ir tarpusavyje kartu puikiai dera. O folko muzikos priemaišos būtent ir suteikia gamtai artimus skambesius, jaukumą, natūralumą. Išgirsit. Be skambesio garso takelyje naudojamus kūrinius jungia ir dainų tekstų panašumas – beveik kiekviename kūrinyje apdainuojamas jaunimas, jaunystė, jaunatviškas kraujas. Ar bent jau kaubojus. Irgi išgirsit. Tad pradėkime nuo pirmojo „Kino garsų“ penketuko kūrinio.
- Vance Joy – Riptide
„Vance Joy“ – jaunas australų atlikėjas, savo karjerą pradėjęs tik 2013 metais. Sėkmės sulaukė nedelsiant – daina „Riptide“ buvo panaudota kamerų „GoPro“ reklamoje bei, be abejo, kaip vienas iš filmo „Vasaros karaliai“ garso takelio komponentų. Ši daina yra viena iš tų, kurios skamba natūraliai, be didesnių elektroninės muzikos priemaišų. Ir nors apie jaunimą čia nedainuojama, užsimenama apie kaubojus. Vis šiokia tokia sąsaja.
- MGMT – The Youth
Mano manymu – viena paveikiausių bei pakiliausių filmo dainų, ypač priedainis. Tai lyg odė jaunystei. Dainos tekstas kalba apie visagalį, maištaujantį jaunimą, išsilaisvinimą iš tėvų priespaudos, pavyzdžiui: „Lock the parents out, cut a rug, twist and shout / Wave your hands / Make it rain / For stars will rise again.“
Vėl grįžtama prie idėjos, kad gyvename tik kartą, ir kad reikia išdrįsti daryti tai, ką norime. Ir nesvarbu, ar egzistuoja kokios nors ribos ar ne, nes, veikiausiai, jos jau seniai peržengtos. Dainos priedainis reziumuoja: „Jaunimas keičiasi, o tu ar keitiesi?“ (angl. The youth is starting to change, Are you starting to change?). Matyt, kalbama apie ribą bei nesutarimus tarp skirtingų kartų, tačiau įsigilinusi į šią problemą įžvelgiu, kad ji juk amžina. Niekada tėvų požiūris nebus toks kaip vaikų. Tačiau toks kūrinys labai puikiai atitinka filmo tematiką ir, galima sakyti, jog parinktas taikliai. Skamba irgi neblogai. O „MGMT“ – tai garsi amerikiečių muzikos grupė, atliekanti psichodelinio, eksperimentinio roko ar indie pop stilių kūrinius, mėgstama jaunimo. Dar vienas pliusas.
- Beirut – Postcard from Italy
„Beirut“ – amerikiečių muzikos grupė, susikūrusi 2006 metais, pasižyminti aiškiai išsiskiriančiu skambesiu. Matyt, tai dėl balkanų folko žanro priemaišų bei didelio grupės susidomėjimo įvairių pasaulio tautų muzika. Būdami dar visai jauni, „Beirut“ muzikantai jau turi savų pasekėjų – grupės muzikos įkvėpti, savo kūrybą pradėjo ir tokie šiandien žinomi atlikėjai kaip „Noah & the Whale“, „Mumford & Sons“ ar projektas „Beirutando“, savo kūryboje derinantis Brazilijos ritmus bei grupės „Beirut“ atliekamą instrumentinę muziką.
- The Orb feat. ‘Lee Scratch Perry’ – Golden Clouds
Kiek sudėtingesnis, įvairių garsų kupinas kūrinys. Nauji garsai nuolat papildo dainos skambesį, kai kurie garsai pradingsta, kažkas kalba. Kiek primena chaosą. Net nežinau, ar šis kūrinys man iš pradžių patiko. Vis tik jis vertas dėmesio, mat yra šiek tiek kitoks, įdomesnis, eksperimentinis. Tad reikia supažindinti, ko gi dar yra pasaulyje. Atlikėjas Lee „Scratch“ Perry yra kilęs iš Jamaikos, o jo kūryba bei naudojamos technikos yra apibūdinamos kaip inovatyvios. Lee „Scratch“ Perry taip pat yra ir vienas iš dub muzikos stiliaus pradininkų, dirbo su tokiais atlikėjais kaip Bobas Marley ir priklausė Rastafario judėjimui. Svarbi, įdomi asmenybė.
„The Orb“ – anglų elektroninės muzikos grupė, paskatinusi ambient hauso muzikos plitimą. Abu šie atlikėjai, Lee „Scratch“ Perry bei „The Orb“, sukūrė bendrą kūrinį „Golden Clouds“, kuris man primena džiungles. Matyt dėl to, kad dainuojama apie debesis, saulę, minimas ir liūtas, medžiai. Įsiklausius visai pradeda patikti…
- Youth lagoon – 17
Paskutinis garso takelis – labai ramus, gražus ir svajingas. „Youth lagoon“ – tai amerikiečių atlikėjo Trevoro Powerso sceninis slapyvardis. Savo kūryboje atlikėjas nagrinėja metafiziką, psichologiją, visatos klausimus, o muzikinis skambesys apibūdinamas kaip minimalistinis bei turintis hipnotizuojantį poveikį. Tai eksperimentinė muzika su elektronikos priemaišomis. Kūrinio pavadinimas „17“ – tai nuoroda į jaunystę, į tuos laikus, kai buvome septyniolikos. Kūrinyje teigiama, jog niekada negalima nustoti svajoti. Diena, kai nebeleisime savo vaizduotei kurti svajų, lygi mirčiai.