Birštonas visiems puikiai žinomas dėl savo kurorto statuso, nuostabaus Nemuno kraštovaizdžio, sanatorijų ir kasmetinio tarptautinio džiazo festivalio. Tačiau kalbant apie kino gyvenimą šiame mieste, tenka pripažinti, jog jis nėra labai aktyvus.
Visgi, jaunieji birštoniečiai nusprendė nepasiduoti ir jau septintus metus organizuoja filmų peržiūras „Arbata ir filmas“. Apie šią iniciatyvą „Kinomaisto“ projektui „(ne)Mažoji kino Lietuva“ papasakojo Jaunimo klubai nariai.
– Prieš pradedant kalbėti apie kiną, pristatykite Birštono jaunimo klubą.
Šiuo metu Birštonas yra gana didelis kultūros, meno bei turizmo traukos objektas. Visgi, ne visada jis toks buvo. Jaunimo klubo iniciatyva atsirado iš jaunimo užimtumo trūkumo. Nekalbame apie formalius mokyklinius užklasinius būrelius, o apie realias jaunimo iniciatyvas. Tad penkių gimnazistų postūmiu 2007 metais ir gimė Birštono jaunimo klubas – oficialus juridinis asmuo, kuris galėtų bendradarbiauti su savivaldybe ir užsiimti jaunimo (savo) užimtumu, jo formavimui bei skatinimu.
– Kokius renginius organizuojate?
Pirmas iš renginių buvo „Muzikinė fiesta“, kuri organizuota net 5 metus. „Muzikinės fiestos“ koncepcija gana paprasta ir aiški – tolerancija. Šiame renginyje buvo sukviestos įvairios jaunimo grupės, grojančios skirtingų stilių muziką, atstovaujančios skirtingas subkultūras. Šalia jaunų atlikėjų dalyvavo ir gerai žinomos grupės kaip „G&G Sindikatas“, kuris netgi ėmėsi globoti renginį. „Muzikinė fiesta“ labai svarbi ne tik kaip renginys, tačiau kaip ir mokomasis įrankis, daugybė klubo narių įgijo nemažai organizacinės patirties.
Kitas labai svarbus renginys, kuris taip pat tradiciškai buvo ankščiau vykdomas – Diskusijų ratas. Šiuo renginiu Birštono bendruomenė, ypač skirtingos kartos, stiprindavo tarpusavio ryšius.
Kiekvienais metais tradiciškai vyksta Birštono Jaunimo klubo savaitė, kurios metu klubiečiai organizuoja visą virtinę renginių: Kalėdinį turgelį, diskusijas, orientacines varžybas, naktinius sporto žaidimus ir didžiulį savaitės uždarymo koncertą.
– Kasmet organizuojate filmų peržiūras „Arbata ir filmas“. Papasakokite, kada ir kam kilo ši idėja?
Idėja organizuoti „Arbata ir filmas“ kilo dar pirmajai BJK kartai. Birštonas – mažas miestelis, kino teatro neturi. Pagalvojome, kad būtų labai šaunu pažiūrėti gerą, įdomų, meninį ar edukacinį filmą, ne holivudinį ir tuščiai bukinantį. Tad pirmojo renginio metu buvo rodomi trumpametražiai lietuviški darbai. Daugiausiai socialines temas nagrinėjantys filmai leido pažvelgti į gyvenimą kitu kampu, šiek tiek inovatyviškesniu ir labiau priimtinu jaunimui. Nes BJK pagrindinis tikslas ir yra dvasiškai kartu užaugti be dėdžių ir tetulių nurodymų kas gerai, o kas blogai. Savotiškas išsilaisvinimas iš mažos bendruomenės rėmų.
– Kur rodote filmus?
Seniau filmus rodydavome savo patalpose, bet, deja, dabar ten vyksta renovacija ir jų netekome. Šiuo metu peržiūros organizuojamos lauke, Birštono „Carito“ namuose.
– Kas atrenka peržiūrose rodomus filmus? Kokie pagrindiniai kriterijai?
Peržiūrose rodomus filmus atrenkame pagal keletą tam tikrų kriterijų. Svarbiausia, stengiamės rodyti kokybišką ir jaunimui naudingą kiną. Rodome dokumentiką arba meninius filmus, nominuotus tam tikruose konkursuose.
– Žinau, kad pavasarį rodėte „Pink Floyd: the Wall“. Ar daug jaunimo Birštone domisi šios grupės gyvenimu ir muzika?
Atsižvelgiant į dabartinio jaunimo interesus, būtų galima teigti, kad jaunimiečiai Birštone mažai domisi tokia muzika. Tačiau, mes, Jaunimo klubas, stengiamės plėsti bendraamžių muzikinį požiūrį tam, kad jie susipažintų su įvairiais muzikiniais žanrais.
– Ar daug žiūrovų susirenka į jūsų organizuojamas peržiūras?
Negalime sakyti, kad visada žmonių būna labai daug, jų skaičius nepastovus.
– Iš kur gaunate peržiūroms reikalingą aparatūrą?
Viskas priklauso nuo vietos, kurioje rodome filmus. Jeigu lauke, skolinamės aparatūrą iš mokyklos ar Birštono kultūros centro. Jų aparatūra geresnė nei mūsų. Jei filmų peržiūras organizuojame patalpose, naudojamės sava aparatūra.
– Kino gyvenimas Birštone. Kas įdomaus vyksta?
Anksčiau Birštone gyvavo kino teatras, bet dėl nežinomų priežasčių buvo uždarytas dar mums negimus ir nespėjus juo pasigėrėti. Kino filmai Birštone rodomi dažniausiai mūsų jaunimo klubo. Taip pat keletą kartų į metus atvažiuoja keliaujantys kino festivaliai, kaip kad „Sidabrinės gervės“.
– Kaip manote, ar reikalingi kino teatrai mažesniuose Lietuvos miestuose ar visgi kiną užtenkamai pakeičia po Lietuvą važinėjantys kino projektai („Sidabrinės gervės“, „Kino pavasaris“ etc)?
Jaunimui tikrai reiktų tam tikro traukos centro mažesniuose miesteliuose, bet tikriausiai kino teatrai greitai bankrutuotų, nes vien tik jaunimas neatneštų pakankamai pajamų jiems išsilaikyti. Tokie kino projektai, kaip „Sidabrinės gervės“, yra tikrai labai sveikintini, nes skatina jaunimo išprusimą. Tačiau teigti, jog keletas lietuviškų filmų, rodomų projekto renginių metu, pakeičia kino gyvenimą mieste, būtų nesąžininga. Saujelė tam tikro pobūdžio filmų niekada nepakeis naujausio repertuaro, rodomo kino teatruose.
– Gal Birštone gyvena kokių profesionalių ar mėgėjiškų filmų kūrėjų?
Tokių didelių kino mėgėjų neturime, bet mėgstame dalyvauti filmukų kūrimo projektuose. Viename iš jų du birštoniečiai net laimėjo kelionę po Europą.
– Ir pabaigai, kokie „Arbata ir filmas“ ateities planai?
Renginį „Arbata ir filmas“ galima laikyti viena iš mūsų tradicijų, tad tikrai ją tęsime. Šiuo metu kaip tik vėl planuojame dar vieną peržiūrą.
