Knyga + kinas nuotrauka
Netrukus prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje laukia šeštus metus vykstantis renginys „Knyga + Kinas“. Iniciatyva, burianti rašytojus ir kino atstovus, šiais metais ir vėl pristatys filmus įkvėpti galinčius lietuvių literatūros kūrinius. Juos atrinko specialiai suburta komisija – režisierius Raimundas Banionis, aktorė Gabija Jaraminaitė bei kino kritikė Neringa Kažukauskaitė. Apie ryšį su knygomis ir filmus įkvėpti galinčią literatūrą pasakoja kino lauko atstovai.
Aktorė Gabija Jaraminaitė: geras kūrinys turi paliesti jausmus
Komisijos narė, aktorė Gabija Jaraminaitė, pasakoja, kad stiprus ryšys su literatūra užsimezgė dar vaikystėje ir tebėra svarbus šiandien.
„Mano vaikystėje ir paauglystėje nebuvo daug pramogų – tik kinas, teatras ir knygos. Pastarąsias man nuo pat mažų dienų skaitė mama ir močiutė. Labiausiai mėgdavau knygas apie Merę Popins, jas vėliau skaitydavau ir savo dukrai. Paauglystėje E. Hemingvėjaus, E. M. Remarko romanai taip pat buvo didelė gyvenimo dalis, formavusi, kūrusi asmenybę.“
Aktorė pasakoja, kad šiandien skaito itin daug autobiografinių knygų. „Mane įkvepia asmenybės, jų istorijos, originalūs pasirinkimai, neretai sudėtingas gyvenimo kelias. Visos perskaitytos knygos padidina kūrybinį lobyną“.
Kelias dešimtis pastarųjų metų kūrinių perskaičiusi komisijos narė pastebi, kad nors šiuolaikinė literatūra keičia formas, vidinis autorių pasaulis išlieka panašus. „Manau, kad visais laikais literatūroje vyrauja tos pačios temos. Metai bėga, žmonės keičiasi, tačiau vertybės lieka tos pačios. Veikėjai išgyvena netektis, svarsto, iš kur atėjome, apie ką yra šis gyvenimas, žinoma, ieško meilės“, – šypsosi G. Jaraminaitė.
Anot jos, tiek literatūra, tiek kinas, tiek dailė ar kitos meno formos turi sujaudinti, paliesti žiūrovo jausmus. „Nekalbu tik apie tragedijas – kūrinys gali būti ir juokingas, ir smagus, pasakoti pažįstamą situaciją. Noriu pajausti dideles transformacijas, susitapatinti su veikėju. Ieškau pozityvumo, gerumo, tikėjimo vertybėmis. Mes nuolat keičiamės, keičiasi mūsų išgyvenimai – tai noriu matyti ir kūryboje“.
Režisierius Raimundas Banionis: kiekviena epocha turi savo knygas
„Be literatūros kinas neįmanomas – juk net ir pats scenarijus yra literatūros kūrinys“, – pokalbį pradeda režisierius Raimundas Banionis. Vis dėlto kūrėjas pabrėžia, kad ne kiekvieną knygą norisi ekranizuoti – tam reikalingas ir asmeninis režisieriaus santykis su kūriniu.
Anot režisieriaus, kiekviena epocha turi savo literatūrą. „Mano vyresniajam broliui svarbus buvo E. Hemingvėjus, man – G. G. Markesas, o kur dar klasikiniai kūriniai, kuriuos turi perskaityti visi. Literatūra yra labai svarbi gyvenimo dalis, būtent ji leidžia pasijausti žmogumi – taip buvo visuomet, nuo graikų mitų iki šių dienų. Tiesa, geros literatūros nėra daug. Suprantu, kad tikrai ne visas šiandienines knygas skaitys ateities kartos – išlieka tik geriausi kūriniai.
Pastebėjau, kad šiandien autoriai koncentruojasi į save, asmeninius išgyvenimus. Ko gero, taip buvo visada. Todėl rinkdamas knygų dešimtuką projektui „Knyga + Kinas“, dėmesį kreipiau į tuos kūrinius, kurie būtų universaliausi ekranizacijoms“, – pasakoja režisierius.
Knyga + kinas nuotrauka
Kino kritikė Neringa Kažukauskaitė: kartais filmą įkvėpti gali ir dvi perskaitytos eilutės
Kino kritikė Neringa Kažukauskaitė neslepia, kad literatūra svarbi tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. „Grožinė literatūra svarbi kaip įkvėpimo šaltinis, galimybė ieškoti naujų horizontų, pasaulių, idėjų. Įvairūs kūriniai atsiranda ir profesinėje veikloje, pavyzdžiui, kai reikia susipažinti su šaltiniu, įkvėpusiu tam tikrą ekranizaciją.“
Dešimt kinematografiškų knygų išrinkti padėjusi komisijos narė pastebi, kad atrinktuose kūriniuose vyrauja įsivaizduojamų pasaulių tyrinėjimas, atsisukama į praeitį, svarbus noras suprasti žmonių tarpusavio santykius. Anot N. Kažukauskaitės, renkant knygas galvota apie tuos kūrinius, kurie gali tapti impulsu įvairioms kino formoms.
„Galvojome ne tik apie ilgametražius vaidybinius filmus, bet ir trumpo metro vaidybinius ir animacinius filmus, o gal net įkvėpimą dokumentinei, istorinei juostai. Siekėme įvairovės – ieškojome ryškių personažų, tačiau ir tam tikrų nuotrupų, kontekstų, kurie galėtų padėti sudėlioti filmo naratyvą. Žiūrėjome į knygą kaip į įkvėpimo šaltinį, o kartais įkvėpimu gali tapti ir dvi eilutės“, – pasakoja N. Kažukauskaitė.
Kinematografiškiausių kūrinių dešimtukas:
- „Voyage, voyage“, Kastytis Sarnickas, Leidykla LAPAS, 2024
- „Šuo, kuris išeina naktį“, Jurga Vilė, Valentina Černiauskaitė, 700 eilučių, 2023
- „Susigrąžinto laiko blyksniai“, Violeta Tapinienė, Tyto alba, 2024
- „Emilis ir stebuklingas futbolo kamuolys“, Tomas Dirgėla, Alma littera, 2024
- „Ten, kur gyvena slibinai“, Viktorija Girčiuvienė, Alma littera, 2024
- „Svetimkūniai“, Patricija Tilvikaitė, BALTO leidybos namai, 2024
- „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“, Marius Marcinkevičius, Lina Itagaki, Misteris Pinkmanas, 2024
- „Šiurpnakčio istorijos“, Aušrinė Tilindė, Alma littera, 2024
- „Kambarys“, Mykolas Sauka, VšĮ leidykla „Odilė“, 2024
- „Išdidumo kalinė“, Sonata Dirsytė, Alma littera, 2024
Apie projektą:
Jau šešerius metus vykstanti iniciatyva „Knyga + Kinas“ skatina literatūros ir kino kūrėjų bendradarbiavimą, suteikdama galimybę atrasti knygas, kurios ateityje galėtų virsti įtraukiančiomis kino juostomis. Kasmet specialiai suburta komisija įvertina naujausius lietuvių autorių kūrinius ir sudaro kinematografiškiausių knygų sąrašą. Atrinkti kūriniai – novelės, romanai, vaikų literatūra – pristatomi atvirame renginyje Knygų mugės metu.
Knygų autoriai ir leidėjai išrinktus kūrinius kino industrijai ir visiems kino bei literatūros mėgėjams pristatys vasario 28 d. 15 val. Amfiteatre / 1.1 Konferencijų salėje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Renginys nemokamas (įėjimas su Vilniaus knygų mugės dalyvio bilietu).
Renginį organizuoja prodiuserinė kompanija „Fralita Films“ kartu su Lietuvos leidėjų asociacija, asociacija AVAKA, Vilniaus kino biuru, Kūrybiškos Europos biuru Lietuvoje. Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.