Kino centro „Skalvija“ archyvas
„Kino klasikos vakarus“ pamėgusius žiūrovus „Skalvija“ kviečia į paskutinius ciklo seansus šiemet. Nuo sausio cikle galima buvo pamatyti Jeano Cocteau „Orfėją“, Jacques’o Deray „Baseiną“, Wernerio Herzogo „Fickaraldą”, taip pat Martino Scorsese’s „Taksistą” ir Bernardo Bertolucci „Paskutinį tango Paryžiuje”. Gausiai žiūrovų lankytą ciklą gruodį užbaigs pagal Trumano Capote‘s apysaką sukurti „Pusryčiai pas Tifanį“ (rež. Blake Edwards, Breakfast at Tiffany’s, 1961).
Kas lėmė, kad „Pusryčiai pas Tifanį“ nevirto dar viena lengva, niekuo nuo kitų nesiskiriančia komedija, ginčijamasi iki šiol. Vieni nuopelnus linkę priskirti filmo režisieriui. B. Edwardsas pagarsėjo kaip vienas sėkmingiausių Holivudo komedijų kūrėjų. Tiesa, jis niekur nestudijavo profesionalaus kino amato. Jo išmoko pats, visa galva paniręs į kino industriją. Būtent su B. Edwardsu siejama lengva ir šviesi filmo atmosfera, preciziškas jo stilius.
Kiti filmo sėkmę priskiria pagrindinį vaidmenį jame sukūrusiai britų kino legendai Audrey Hepburn. Jauna aktorė ypač išgarsėjo po 1953-iųjų „Atostogų Romoje“ (rež. William Wyler, Roman Holiday). Už princesės Anos, susižavėjusios amerikiečiu žurnalistu, vaidmenį ji pelnė „Oskaro“, „Auksinio gaublio“, BAFTA apdovanojimus.
Vos filmui pasirodžius kino ekranuose, Niujorko gatves užliejo „Pusryčių pas Tifanį“ mada. Netrukdavo nueiti nei 10 žingsnių, kad nepastebėtum A. Hepburn atvaizdo ar detalės iš jos garderobo. Viskas – nuo puodelių iki vonios kilimėlių, nuo ilgų kandiklių iki juodų pirštinių asocijavosi su „Pusryčiais pas Tifanį“. Drabužių parduotuvės begėdiškai tiražavo mažas juodas sukneles, juvelyrikos salonai – jos kaklą puošusius netikrus deimantus.
Hepburn Holivude tapo naująja stiliaus ikona. Ji įkūnijo grakštų moteriškumą, žavesį, eleganciją ir drąsų individualumą. Aktorė labai skyrėsi nuo kino studijose sukurtų žvaigždžių, dažniausiai žavėjusių tik išore: Hepburn meistriškai atskleidė vidinę savo herojės kovą tarp jausmų ir poreikio mėgautis materialine gerove, perteikė asmenybės dvylipumą. Jos Holi – žavinga jauna mergina, dievinanti vakarėlius ir svajojanti apie santuoką su milijardieriumi. Viena vertus, ji drąsi, net ekstravagantiška, kita vertus, trapi, svajinga, niekaip nesurandanti savo laimės.
Kaip teigia knygą apie A. Hepburn parašęs JAV režisierius Mitchell’as Kriegmanas, aktorė nebūtų sulaukusi tokios šlovės, jei nebūtų stipri asmenybė: „Visada žavėjausi Audrey Hepburn ne tik dėl jos talento, stiliaus pojūčio, nuveiktų labdaringų darbų, bet ir dėl gebėjimo kurti savo asmenybę. Niekada negirdėjau, kad kas blogai apie ją atsilieptų. Tokia tvirta yra jos legenda. Tuo gali pasigirti tik keli vieši asmenys.“
Itin didelio populiarumo sulaukė specialiai aktorės balsui parašyta daina „Moon River“, kuri skamba „Pusryčiuose pas Tifanį“. Už ją amerikiečių kompozitoriui Henry Mancini įteiktas „Oskaras“.
Belgijoje gimusi aktorė paskutiniaisiais metais dirbo specialiąja Jungtinių Tautų vaikų fondo ambasadore. Ji daug laiko skyrė savanoriškai veiklai, rūpinosi badaujančiais Afrikos vaikais.
Filmo „Pusryčiai pas Tifanį“ anonsas: