Š. m. gegužės 19 d. kino operatoriui Donatui Pečiūrai sukaks 75-eri. Donatas Pečiūra – išskirtinė figūra, jeigu galvosime apie lietuviško kino bei nacionalinės operatorių mokyklos raidą. Per daugiau nei 30 metų jis paliko ryškų pėdsaką, kiekvienam filmui surasdamas savitą specifišką filmavimo būdą. Meistras dirbo su visais žymiausiais lietuvių kino režisieriais: Marijonu Giedriu, Arūnu Žebriūnu, Raimondu Vabalu, Vytautu Žalakevičium, Algirdu Araminu, Almantu Grikevičium, Algimantu Puipa ir kitais. Filmavo tiek vaidybinius, tiek dokumentinius filmus. Vienuose filmuose jaučiame pabrėžtiną jautrumą spalvinei detalei, kituose – temperamentą ir ekspresyvią, kupiną vidinės energijos plastiką, trečiuose, nufilmuotuose nepaprastai santūriai, už, atrodytų, buitiškų vaizdų slypi ryški potekstė – metafora. Dažniausiai populiariausių filmų pavadinimai siejami vien su režisieriaus pavarde. Donatas Pečiūra – lygiavertis filmų „Suominis“ (1962, rež. A. Kundelis), „Marš, marš, tra-ta-ta“ (1964, rež. R. Vabalas), „Visa teisybė apie Kolumbą“ (1970, rež. V. Žalakevičius), „Maža išpažintis“ (1972, rež. A. Araminas), „Sadūto tūto“ (1974, rež. A. Grikevičius), „Velnio sėkla“ (1979, rež. A. Puipa), „Faktas“ (1980, rež. A. Grikevičius, Kanų festivalio konkursinė programa, LTSR Valstybinė premija), „Savaitgalis pragare“, (1987, rež. V. Žalakevičius), „Strazdas – žalias paukštis“ (1990, rež. J. Vaitkus) kūrėjas.
Ir šiandien iškilaus kino menininko Donato Pečiūros nufilmuoti filmai stebina kūrybiniu išradingumu bei aukščiausios klasės meistryste.
Nuoširdžiai sveikindami kūrėją garbingos sukakties proga, linkime jam kuo geriausios sveikatos, daug šviesių ir malonių gyvenimo akimirkų.
Šventinis kino operatoriaus Donato Pečiūros kūrybos vakaras įvyks š. m. gegužės 21 d. 18:00 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje.
Lietuvos kinematografininkų sąjungos informacija