Audriaus Solomino nuotrauka
Šiandien beveik visi 18-ojo „Kino pavasario“ konkursinės programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmų kūrėjai atvyko į festivalį. Specialiai surengtoje spaudos konferencijoje režisieriai ir aktoriai atskleidė šios festivalio programos filmų sėkmės idėjas ir nupasakojo jų kelią į šį bei kitus pasaulio kino festivalius.
„Šių metų konkursinė „Kino pavasario“ programa dar stipresnė ir platesnė nei anksčiau, nes dar niekada joje nebuvo 12-os filmų. Visos juostos pas mus atvyko jau įvertintos kitų tarptautinių kino festivalių, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti jas lietuvių auditorijai,“ – pasakojo „Kino pavasario“ programų sudarytoja Santa Lingevičiūtė.
Festivalio „Kino pavasaris“ konferencijoje dalyvavo Roterdamo kino festivalyje pagrindiniu prizu apdovanoto filmo „Mano šuo Kileris“ režisierė Mira Fornay, Toronto kino festivalyje nominuoto filmo „Krivina“ režisierius Igor Drljaca, Varšuvos kino festivalyje apdovanoto filmo „Apie sraiges ir žmones“ režisierius Tudor Giurgiu, Kanų, Lokarno, Stokholmo kino festivaliuose apdovanotos juostos „Rokeris“ režisierius Marian Crisan, „Oskaro“ nominantas, Kanų festivalio prizininkas lenkų režisierius Slawomir Fabicki, už juostą „Myliu“ nominuotas Varšuvos ir Talino kino festivaliuose, filmo „Nenustok šypsotis“ aktorė Olga Babluani, garsus kroatų aktorius, mėgstamas ir Holivudo filmų kūrėjų, filmo „Išganymo gatvė“ aktorius Rade Šerbedžija bei lietuvių filmo „Aurora“ režisierė Kristina Buožytė.
Režisierius Slawomir Fabicki spaudos konferencijoje pasakojo, kad filmą „Myliu“ inspiravo realybėje nutikę įvykiai, užfiksuoti Lenkijos mieste Olstene. „To miesto meras seksualiai priekabiavo prie savo darbuotojos. Pagalvojau, kad tai yra puiki priežastis papasakoti tikrąjį įvykį, atskleisti poros santykius, atradimus meilėje. Filme liko tik vienas procentas tikrų įvykių, tačiau iš šios istorijos atėjo įkvėpimas sukurti scenarijų,“ – dalinosi mintimis režisierius, prisipažinęs, kad sukūręs šį filmą, ėmė ir savo šeimoje dažniau kalbėtis, stengiantis išsaugoti meilę.
Filmo „Mano šuo Kileris“ režisierė Mira Fornay pabrėžė, kad jos kino darbas yra apie rasizmą. Prieš du metus atlikdama tyrimą šia tema ji nusprendė sukurti ir filmą. „Aš neturėjau ketinimų įžeisti nacionalistinę ideologiją pripažįstančių žmonių ar jais manipuliuoti, elgiausi labai sąžiningai ir tiesiog paprašiau jų atskleisti savo gyvenimą bei jausmus. Juk tai – opi socialinė problema,” – pasakojo režisierė, kurios juosta padarė svarbių postūmių ir gimtojoje šalyje – filmo herojai peržiūroje jau sėdėjo draugiškai vienoje kino salėje kartu su romais.
Lankomiausio Rumunijos filmo, paremto tikrais faktais, „Apie sraiges ir žmones“ režisierius Tudor Giurgiu pasakojo, kad tada žmonės buvę naivūs ir pasimetę. „Niekas netikėjo, kad kažkas gali pakeisti jų gyvenimą. Man tai nebuvo nostalgija, bet jaučiau poreikį suartėti su tais žmonėmis,“ – pripažino kūrėjas.
Garsus kroatų aktorius Rade Šerbedžija, suvaidinęs Miroslavo Terzič juostoje „Išganymo gatvė“, džiaugėsi darbu gerame filme. „Viskas priklauso nuo gero scenarijaus. Kartais tenka vaidinti dideliuose Amerikos filmuose, bet pabaigoje viskas priklauso nuo gero režisieriaus, – pasakojo R.Šerbedžija. – „Svarbiausia yra istorija, ypatingai, jei ji tikra. Šiuo atveju filme atskleidžiami karo nusikaltimai ir žiaurūs įvykiai prieš Kroatijos, Bosnijos ir Kosovo piliečius.“
Filmo „Rokeris“ režisierius Marian Crisan pasakojo, kad ši juosta ne apie roką, o apie tėvą, kuris bando susitvarkyti su prie narkotikų pripratusiu sūnumi. „Norėjau parodyti tą pasaulį iš skirtingų kampų. Tai išgalvota istorija, pagrįsta mano paties tyrimu,“ – teigė režisierius, pridurdamas, kad jo nuomone, filmą svarbu kurti kaip meną, o ne kaip komerciją.
Dar būdamas jaunas iš Bosnijos ir Hercegovinos išvykęs režisierius Igor Drljaca pasakojo tebejaučiantis ryšį su ta šalimi. „Kartais atrodo, kad aš ten priklausau. Nors išvažiavau 10-ies metų, visada jaučiau poreikį grįžti ir išspręsti problemas. Filmas tapo tarsi visko tęsinys, kurį naudoju kaip terapiją, nes nesijaučiu nei pilnai kanadietis, nei vietinis Bosnijoje ir Hercegovinoje,“ – atskleidė režisierius I.Drljaca.
Konkursinę programą „Nauja Europa – nauji vardai“ sudaro 12 įspūdingų Rytų ir Centrinės Europos bei Balkanų regiono kino debiutų ar antrųjų režisierių darbų, atrinktų „Kino pavasario“ komandai lankantis daugiau nei 20–yje didžiausių pasaulio festivalių: Kanuose, Berlyne, Toronte, San Sebastiane, Sandanse, Venecijoje, Roterdame, Sarajeve ir kituose.
Šiais metais dėl pagrindinio festivalio prizo rungsis 12 filmų iš Rumunijos, Lenkijos, Serbijos, Bulgarijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Ukrainos, Slovakijos, Lietuvos bei pirmą kartą į „Kino pavasario“ statulėlę pretenduosiantis filmas iš Gruzijos. Konkursinę programą šiais metais globoja ERGO draudimo grupė. Programos „Nauja Europa – nauji vardai“ nugalėtojas bus iškilmingai paskelbtas ir apdovanotas kovo 28 dieną, festivalio „Kino pavasaris“ uždarymo ceremonijos metu.
Apie festivalį:
18-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis (VTKF) „Kino pavasaris“ vyks kovo 14-28 d. Tai – didžiausias kino renginys Lietuvoje, pernai pritraukęs daugiau nei 70 tūkst. žiūrovų, ir vienas ryškiausių kino festivalių Rytų Europoje. Šiemet „Kino pavasaryje“ bus parodyta apie 200 filmų, kuriuos festivalio atstovai atrinko, per metus aplankę daugiau nei 20 tarptautinių festivalių: Kanų, Berlyno, Venecijos, Toronto, San Sebastiano, Karlovy Vary, Sandanso, Roterdamo, Sarajevo ir kitų.
Daugiau informacijos: www.kinopavasaris.lt