Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Naujoje „Kino pavasario“ programoje „Adrenalinas“ yra keturi dokumentiniai filmai. Vienas iš jų puikus, kitas vidutiniškas, o likę greičiausiai nepasirodys verti pinigų, kuriuos išleisite kino bilietams bei karamelizuotiems spragėsiams. Bet apskritai, festivalio naujovė, reikėtų sakyti, pasiteisino: nors pats programos pavadinimas, gali pasirodyti, apeliuoja į nedidelę žmonių su specifiniu ekstremalaus sporto interesu auditoriją, filmai patrauklūs ne tik atsidavusiems snieglentininkams ar banglentininkams, bet ir eiliniams žiūrovams. Ši programa pateikia tikrai įdomios informacijos apie kitonišką vaizduojamų žmonių patirtį, nušviečia neišdildomą aistrą ir kvapą gniaužiančios rizikos pavojus, kurių akivaizdoje pajuntamas tikrasis gyvenimo skonis.
Kalbėti apie tam tikras kinematografines ar scenarijaus subtilybes dokumentikoje verta ne visada: filmuose naudojama medžiaga turi, visų pirma, atspindėti vaizduojamą objektą, todėl filmo centru paprastai tampa pats turinys, o ne jo meninis pateikimas. Tačiau „Adrenalino“ programoje yra viena juosta, pasižyminti ne tik abiejų minėtų aspektų įgyvendinimu, bet ir puikia visuma. Ji dramatiška, ji įkvepianti, ji – „Snieglentininko istorija“ (The Crash Reel, 2013). Tai – viena įsimintinesnių viso festivalio juostų ir, be abejonės, geriausias programos filmas, pasakojantis pagarsėjusio Amerikos snieglentininko, Kevino Pierce`o, gyvenimą ir didžiausias svajones nutraukusią galvos traumą. Nepatikėsite sužinoję, kaip dažnai jauni profesionalūs sportininkai patiria smegenų sukrėtimus, atsiduria komoje, neišgyvena, ar dar blogiau – tampa daržovėmis, likusiam gyvenimui prikaustytomis invalidų vežimėliuose. Kevinui likimas buvo palankesnis: jis vėl pradėjo vaikščioti, kalbėti, atgavo sąmoningumą ir visiškai normalaus žmogaus išvaizdą, tačiau nebepataisomi koordinacijos, atminties ir regos sutrikimai užkirto kelią tolimesnei karjerai. Pastangos susitaikyti su prarasta galimybe įgyvendinti savo pašaukimą sudaro draminę filmo ašį, aplink kurią sukasi ir didelės Kevino šeimos su dauno sindromu sergančiu jaunesniuoju broliu meilė, tikrų, nelaimėje nepaliekančių draugų ir gerbėjų palaikymas, aplinkinių supratingumas, ašaros ir viltis. Filmas apima ir daugybę socialinių problemų, vienijančių kritinį momentą išgyvenančios šeimos santykius, neįgaliųjų vaidmenį ar pasąmoningą visuomenės skausmo troškimą, slypintį iškrypusiame malonume matyti kylančios rizikos kartelės aukas. „Snieglentininko istorija“ yra visapusiškai gerai padaryto režisūrinio darbo rezultatas su gera muzika, gražiais snieglenčių konkursų vaizdais ir stipriu jausminiu užtaisu, atspindinčiu nuoširdžios ir, nepaisant tam tikros konkurencijos, be galo draugiškos snieglentininkų bendruomenės vieningumą bei aistrą žiemos sportui. Žiūrint filmą vietomis sunku patikėti, kad visa ši istorija neišgalvota – tiek joje jėgos. Ir kartu tai labai šviesus, pozityvus filmas, kuriame atrasite net iš skaudžios realybės kylančio juodojo humoro elementų. „Imdb“ puslapyje „Snieglentininko istorija“ kol kas įvertinta 8,2 balo. Aš irgi negailiu stipraus aštuoneto ir keliu skrybėlę prieš režisierę Liucy Walker. Pabaigoje nugara ėjo šiurpas. Ką gi – aplodismentai!
Filmo „Snieglentininko istorija“ anonsas
Filmą „Snieglentininko istorija“ turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:
Pr 2014-03-31 22:00 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 5 salė
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
„Armstrongo melas“ (The Armstrong Lie, 2013) nėra, paprastai tariant, toks geras filmas, tačiau jis nagrinėja dviračių sporto fenomeną, kuris pats savaime daugeliui yra labai įdomus. Čia kalbu, žinoma, apie Lance`ą Armstrongą, kuris juostoje atskleidžia net pačius purviniausius dviračių sporto užkulisius ir pasakoja apie laikus, kai sukčiavimas ir dopingo vartojimas buvo toks paplitęs, jog tapo bene natūralia dviračių sporto dalimi. Kraujo perpylimai, neleistinų preparatų vartojimas ir kitos apgaulės – tai tik menka dalelė visų aferų, apie kurias išgirsite tiesiai iš sporto ikona tapusios asmenybės lūpų. Lance`as Armstrongas prestižines dviračių lenktynes „Tour de France“ laimėjo net septynis kartus iš eilės, be to, įveikė sėklidžių vėžį, įkūrė šios ligos paramos fondą ir tapo garsiausiu dviratininku planetoje, įkvepiančiu pasitikėjimo savo gerbėjams visame pasaulyje. Jis pasitraukė iš sporto, lydimas daugybės skandalų, tačiau oficialiai jo sukčiavimas nebuvo įrodytas. Gal viskas taip ir būtų pasilikę, bet 2009 m. legenda nusprendė karjerą atnaujinti ir… Vėl sukčiavo. Šį kartą JAV antidopingo agentūrą jį pričiupo ir 2012 m. anuliavo visus sportininko laimėjimus bei diskvalifikavo visam gyvenimui. 2013 m. pats Lance`as Armstrongas interviu su Oprah Winfrey prisipažino naudojęs įvairius draudžiamus preparatus visose „Tour de France“ lenktynėse, kuriose pelnė pasaulinę šlovę. Beprotiška. Filmas neblogai perteikia ano laikotarpio dvasią, atspindi šio sporto aistruolių entuziazmą, bet šiaip nėra vertas daugiau nei šešeto.
Filmo „Armstrongo melas“ anonsas
Filmą „Armstrongo melas“ turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:
Sk 2014-03-30 12:45 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 12 salė, VELOMANIJA dovana
Kt 2014-04-03 21:15 — Vilnius – k.c. „Pasaka”, didžioji salė
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Filmai „Bėgimas su buliais Pamplonoje 3D“ (Encierro, Bull Running in Pamplona 3D, 2013) ir „Banglentininkai 3D“ (Storm Surfers 3D, 2012) savo kokybe labai panašūs – tai įprasti dokumentiniai filmai, kuriuose pakalbėti prieš kamerą pasodintų žmonių istorijos paįvairinamos tam tikrais dinamiškesniais vaizdais, bet šiaip jau nekuriamas nei koks nors ryškesnis siužetas, nei ypatingas meninis paveikumas. Nepaisant to, praplėsti savo kultūrinį akiratį dažniausiai verta, o susipažinti, tarkime, su žymiojo San Fermino festivalio, kurį savo kūriniu „Fiesta“ (Saulė taip gi teka…) visame pasaulyje išgarsino Hemingvėjus, dar ir ganėtinai įdomu. Galima paminėti, kad pats rašytojas Pamplonos bėgimuose, kuriuose per pastarąjį šimtmetį buliai negyvai subadė arba sutrypė 15-ka žmonių, nepasižymėjo. Filmo „Banglentininkai 3D“ tematika, bent jau man, nėra tokia artima, bet, aišku, tai jau skonio reikalas. Užtat apie ekstremalų sportą pasakojantys banglentininkai pelno nemažai simpatijų: smagu žiūrėti į jaunystę ir vėjavaikiškumą išsaugojusius penkiasdešimtmečius, bandančius pažaboti didžiausias pasaulio bangas. Visgi abu minėti filmai nuobodesni, pasakotojų įspūdžiai ilgainiui ima kartotis, o 3D vaizdas nesuteikia papildomų įspūdžių, dėl kurių juostas galėčiau įvertinti daugiau nei penkiais balais.
Filmo „Bėgimas su buliais Pamplonoje 3D“ anonsas
Filmą „Bėgimas su buliais Pamplonoje 3D“ turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:
Kt 2014-04-03 17:30 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 6 salė
Filmo „Banglentininkai 3D“ anonsas
Filmą „Banglentininkai 3D“ turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:
An 2014-04-01 21:30 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 9 salė
Apibendrindamas pasakyčiau, kad visus keturis filmus sieja žmonės, kurie vienu ar kitu būdu rizikuoja savo gyvybe. Daugelis jų nesupranta, kiti laiko pamišėliais. Kodėl žmonės savo noru pastato save į tokius pavojus užuot ramiai sėdėję kur nors namuose ir skaitę kino filmų apžvalgas? Atrodo, kad adrenalino fanatikai patys trokšta mirties. Bet, kaip filme sakė vienas ilgametis bėgimo su buliais dalyvis: tai – ne troškimas mirti. Priešingai, tai – troškimas gyventi.