Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Didžiausio šalies kino festivalio „Kino pavasaris“ komanda šiandien grįžta iš ryškiausio ir garsiausio kino pasaulyje – Kanų festivalio. Jau tryliktus metus čia besilankantis „Kino pavasario“ programų koordinatorius Edvinas Pukšta dalijasi paskutinių vakarų Kanuose nuotaika, tvyrojusia įtampa, užkulisių paslaptimis, įtakingų kino žmonių kalbomis ir netikėtumais.
„Kanų festivalis su spindinčia uždarymo ceremonija nesibaigia. Pirmadienio vidurdienį, kai beveik visi akredituoti svečiai ir dalyviai spėja išsivažinėti po uždarymo ceremonijos, raudonuoju kilimu paskutinį kartą žengia „Auksinę palmės šakelę“ laimėjusio filmo komanda. Festivalyje nugalėjęs filmas rodomas „Lumiere“ salėje nemokamus kvietimus Merijoje atsiėmusiems miestiečiams, dalyvaujant Kanų merui, Festivalio atstovams ir laimėjusiam režisieriui,“ – apie Kanų festivalio tradiciją pasakoja E.Pukšta.
Tačiau nedaug trūko, kad Kanų gyventojams pirmadienį būtų rodomas visai kitas filmas. Anot „Kino pavasario“ programų koordinatoriaus, galutinis Žiuri komisijos verdiktas buvo patvirtintas paskutinę minutę, kai garsiajam vertintojų devintukui jau reikėjo išvažiuoti iš viešbučio finaliniam raudonojo kilimo maršui.
Kino žinovų spėlionės ir įžvalgos
„Kino pavasario“ programų koordinatoriaus teigimu, 66-asis Kanų festivalis buvo kupinas ryškių kontrastų, neišpildytų lūkesčių ir netikėtų siurprizų. Kino kritikų, apžvalgininkų ir ekspertų reitinguose pirmavo juosta „Adelės gyvenimas“ su aukščiausiu pažymiu per Kanų istoriją, bet visai nedaug nuo jos buvo atsilikę dar trys stiprų palaikymą užsitikrinę filmai: brolių Coenų muzikinė pseudo-biografinė drama „Groja Liuvinas Deivisas“, Alexanderio Payne’o ironiška kelio dramedija „Nebraska“ ir iraniečio Asgharo Farhadi prancūziškai kalbanti melodrama „Praeitis“. Tad šiemet galutinį nugalėtoją buvo sunku nuspėti. Tiksliai prognozuoti trukdė ir nuo šeštadienio pasklidę gandai bei patikimų šaltinių patyliukais šnabždama slapta informacija iš užkulisių.
Pirmieji ženklai pradeda aiškėti dar penktadienio vakarą, kai festivalis paskelbia sekmadieniui suplanuotų konkursinių filmų papildomų seansų rodymo vietas ir laikus. „Atidžiau panagrinėjus Kanų apdovanojimų istoriją, įmanoma pastebėti, kad didžiausią tikimybę sulaukti prizų turi filmai, kurie sekmadienį kartojami antroje pagal svarbą „Debussy“ salėje. Ši tendencija šiemet pasiteisino visu šimtu procentų: „Groja Liuvinas Deivisas“, „Adelės gyvenimas“ ir japonų režisieriaus Hirokazu Kore-eda drama „Koks tėvas, toks ir sūnus“ buvo kartojami „Debussy“ salėje ir vakare atsiėmė svarius prizus,“ – įžvalgomis dalijasi E.Pukšta.
Kitas nuspėti uždarymo ceremonijos eigą padedantis faktorius yra atidus finalinio raudonojo kilimo maršo stebėjimas. Jei konkursinės programos filmo kūrėjas (režisierius, aktorius ar prodiuseris) sugrįžta į „Lumiere“ salę, tai akivaizdžiai reiškia, kad jis bus kviečiamas į sceną atsiimti prizą. Dar prieš kelis metus festivalis laikėsi nerašytos taisyklės, kad būsimąjį „Auksinės palmės šakelės“ laureatą prie raudonojo kilimo automobiliai atveždavo vėliausiai. Po jo fotografams pozuodavo tik uždarymo filmo komanda. Bet žurnalistai pastebėjo pasikartojantį dėsningumą, tad dabar organizatoriai sumaišo būsimųjų laureatų atvykimo tvarką ir nesilaiko eiliškumo protokolo.
„Sekmadienį ryte nuėjęs antrą kartą pažiūrėti brolių Coenų filmo, po seanso pastebėjau iš salės kartu išeinanti režisierių Alexanderį Payne’ą. Jeigu jis užsiliko Kanuose iki sekmadienio, tai negalėjo būti paprastas atsitiktinumas. Iš karto supratau, kad „Nebraska“ neišvažiuos namo be prizo. Prieš pat ceremoniją per spaudos centre įrengtą televizorių pastebėjau ant raudonojo kilimo režisierių Abdellatifą Kechiche’ą, aktores Adele Exarchopoulos, Lea Seydoux („Adelės gyvenimas“), režisierių Hirokazu Kore-eda („Koks tėvas, toks ir sūnus“), režisierių Jia Zhang-ke („Nuodėmės prisilietimas“), režisierių Amatą Escalante („Heli“) ir nudžiugau, kad jie atvyko atsiimti prizų. Būtent šiuos įsirašiau į asmeninį 66-ojo Kanų festivalio topą,“ – pasakoja „Kino pavasario“ programų koordinatorius.
Sulaužytos festivalio tradicijos – daugiau intrigos
Pagal nusistovėjusias Kanų festivalio tradicijas Žiuri prezidentas pirmiausiai paskelbdavo Žiuri prizą, bet renginio vadovai nusprendė suteikti šiam apdovanojimui daugiau svorio ir paskelbė ketvirtu numeriu. Šiemet pirmaisiais nugalėtojais buvo paskelbti geriausi aktoriai.
76-erių metų Holivudo legendai Bruce’ui Dernui įteiktas prizas už įtaigų fiktyvioje loterijoje 1 mln. JAV dolerių „laimėjusio“ užuomaršos alkoholiko senolio vaimenį dramedijoje „Nebraska“. Tai atsakė į klausimą, kodėl Kanuose ilgiau liko režisierius Alexanderis Payne’as.
Geriausia aktorė Žiuri prezidentui Stevenui Spielbergui paskelbus Berenice Bejo, šmėstelėjo man pirmoji mintis „kas čia per siurprizas?“,“ – pasakoja E.Pukšta. „Kanų festivalio reglamentas juk neleidžia tam pačiam filmui įteikti „Auksinę palmės šakelę“ ir prizą už geriausios aktorės vaidybą. Jeigu šis apdovanojimas skiriamas Berenice Bejo, tai jau neabejotina, kad filmas „Praeitis“ negalės gauti pagrindinio apdovanojimo. Akivaizdžiai pasimetusi Michelio Hazanavichiaus žmona nuoširdžiai džiaugėsi, nors tikrai nesitikėjo, kad teks atsiimti asmeninį apdovanojimą. Supratau, kad gandai apie „Praeities“ pergalę buvo neteisingi.“
Tuoj po to apdovanojimus atsiėmė Jia Zhang-ke, Hirokazu Kore-eda, Amatas Escalante ir nelaimingą nevykėlį brolių Coenų filme suvaidinęs aktorius Oscaras Isaacas, kuris jau buvo spėjęs nukeliauti iki Kopenhagos, ten jau laukė lėktuvo, kai išgirdo raginimą skubiai grįžti į Kanus bei pavaduoti iš Niujorko niekaip negalėjusius suspėti Joelį ir Ethaną Coenus.
Įtampa iki paskutinės minutės
Prieš paskelbdamas svarbiausią Žiuri verdiktą, Stevenas Spielbergas paaiškino apie precedento neturintį sprendimą apdovanoti režisierių Abdellatifą Kechiche’ą ir aktores Adele Exarchopoulos bei Lea Seydoux. „Adelės gyvenimas“ privalėjo laimėti Kanuose ir kitokia baigtis, anot kino žinovų, buvo neįsivaizduojama. Tačiau realybėje ne viskas klostėsi taip paprastai. „Vienbalsiai nusprendėme bent trijų apdovanojimų likimą,“ – per spaudos konferenciją paaiškino Stevenas Spielbergas. Tačiau „Adelės gyvenimas“ nepateko tarp tų trijų aiškiausių laureatų, kuriems pritarė visi devyni nariai.
Pirmadienį, daugumai išvykus iš Kanų, į viešumą išlindo sensacinga žinia, kad sekmadienį, likus vos porai valandų iki ceremonijos pradžios, Asgharo Farhadi „Praeičiai“ buvo paskirta „Auksinė palmės šakelė“ ir organizatoriai paprašė režisieriaus atvykti prie raudono kilimo. Kas nutiko per tas lemtingas valandas, taip ir liko paslaptimi. Paskutinėmis diskusijų minutėmis aistringiausiai už „Adelės gyvenimą“ agitavusiems režisieriams rumunui Cristianui Mungiu („4 mėnesiai, 3 savaitės, 2 dienos“) ir škotei Lynne Ramsay („Pasikalbėkime apie Keviną“) pavyko pakeisti Steveno Spielbergo paskelbtą sprendimą ir pervilioti kelis neapsisprendusius kolegas savo pusėn. Buvo nuspręsta balsuoti. Daugiau balsų užsitikrino „Adelės gyvenimas“ ir „Praeities“ advokatui Stevenui Spielbergui teko nusileisti.
Kanų festivalis ir kitų metų „Kino pavasario“ repertuaras
„Konkursinėje Kanų programoje tikrai pritrūko naujų vėjų ir atradimų. Lengviausio kelio pasirinkimas ir „statymas“ vien tik ant garsiausių vardų šiemet nepasiteisino, nes labiausiai nuvylė ankstesniais filmais stebinę mėgstami režisieriai. „Kino pavasariui“ 66-asis Kanų festivalis buvo kiek mažiau naudingas dar ir tuo, kad daug filmų jau yra nupirkti Lietuvos komerciniam repertuarui ir tikriausiai sulauks nacionalinių premjerų dar šiemet. Pamačiau 62 pilnametražius filmus, bet 2014 metų „Kino pavasario“ diskusijoms geriausiu atveju pasiūlysiu tik ketvirdalį peržiūrėtų kūrinių. Dar nežinia, ar dabar įstrigę filmai atlaikys konkurenciją po rudens festivalių maratono,“ – pasakoja „Kino pavasario“ programų koordinatorius Edvinas Pukšta.
Festivalio „Kino pavasaris“ informacija