Turbūt dažnam žodžių junginys „roko žvaigždė“ asocijuojasi su nuplyšusiais džinsais, džiaržgiančiomis gitaromis, tuntomis narkotikų ir gražuolių haremu. Tokia įžymybė turėtų pasižymėti nežabotu charakteriu, o jo/jos asmeninį gyvenimą lydėti nesibaigiantys skandalai. Juk pati roko muzika pulsuoja laisvės ir nesuvaržymo idėja.
Tačiau amerikiečių režisieriaus Billo Pohlado filme „Love and mercy“ portretuojamas kitoks roko muzikos žvaigždės tipažas. Ir jis nė iš tolo neprimena roko muzikanto/sekso simbolio, kurio smegenys yra sunaikinto kokaino, o šlovė – labiau sufabrikuota piaro nei užtarnauta žiauriai gera muzika. Jis – Brianas Wilsonas, „Beach boys“ muzikantas, kurio keli gyvenimo fragmentai kruopščiai atkurti „Love and mercy“. Šis filmas praskleidžia ne tik legendinės grupės kulisus, bet ir parodo asmenybės kovą už teisę būti savimi.
Muzikos genijaus biografiją režisierius B. Pohlandas skelia į dvi dalis, todėl kartais atrodo, jog tai ištraukos iš dviejų skirtingų filmų. Viename tokiame filme Briano Wilsono gyvenimas – tai tėvo priespauda, brolių kontrolė, visokios baimės ir bandymai būti savimi. Vienintelis jo prieglobstis – muzika. Aktoriaus Paulo Dano kompozitorius – sutrikęs ir pasimetęs 7-ojo dešimtmečio malonumų pasaulyje. Ieškantis savęs akomponuojant visokioms iš pažiūros nederančioms melodijom, bet galiausiai susieinančioms į vientisą harmoniją.
Brandaus amžiaus Briano Wilsono reinkarnacija (aktorius Johnas Cusackas) išsaugojo betarpiškumą ir atvirumą, jautrų požiūrį į muziką. Tik požiūrį, nes 80-aisiais kūrybos nebeliko. Nutilo kakofoniški garsai. Kaip ir nutilo valdingas tėvo ar brolio balsas. Dabar kiekviename žingsnyje – „balsai galvoje“ ir įsakmiai globėjiškas daktaro Eugene Landy tonas.
Šis tonas būtų dar nežinia kiek skambėjęs, jei ne žavi automobilių pardavėja Melinda. Jos šarmas iššauna taip efektingai kaip fejerverkai Naujųjų naktį. Elizabeth Banks veikėja – tai sunkiai žodžiais apibūdinamas nuostabus žmogiškumo ir empatijos kūrinys. Nenuostabu, kad sielos ligų kamuojamas vyras iškart ją įsimyli. Taip, meilė triumfuoja prieš beprotybę ir priespaudą.
„Love and mercy“ abi istorijos nuosekliai keičia viena kitą, žiūrovą nukeliant tai į „Beach boys“ klestėjimo laikus, tai į dabartį, pripildytą vaistų nuo šizofrenijos. Šie praeities-dabarties montažai keičiami nejučia, labai organiškai ir kiekvienas Briano gyvenimo laikotarpis atkuriamas su preciziška dokumentika. Kartais atrodo, kad vaizdai su jaunu muzikantu yra paimti tiesiai iš jo asmeninio archyvo.
Skrupulingas kone muziejinis „Love and mercy“ atkūrimas padeda „pagauti“ abiejų epochų dvasią ir gerai atskleidžia gana linksmą nuotaiką, tačiau trukdo rutuliotis pagrindiniam konfliktui ir nublankina antagonisto – protagonisto spalvas. Trukdo suprasti pagrindinio veikėjo problemas. Juk anaiptol ne kiekvienas yra užguita roko žvaigždė.
Festivalyje „Kino pavasaris“ rodomo filmo „Love and mercy“ seansus galite rasti čia.