fbpx
Festivalių filmai, Kino gidas, Kino pavasaris

„Kino pavasaris“. Siūlome to nepraleisti pro akis. II dalis

Kadras iš filmo „Nuodėmės prisilietimas“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Nuodėmės prisilietimas“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Dar liko šiek tiek laiko iki didžiausio ir, ko gero, laukiamiausio metų kino festivalio pradžios, tačiau kinui neabejingų žmonių pokalbiai jau neapsieina be klausimo: „Tai ką gi žiūrėsime „Kino pavasario“ metu?“

Atsivertus siūlomų filmų repertuarą, kino mylėtojo širdis džiugiai suspurda – akimirkai pasijunti it mažas smaližius, atidūręs saldainių parduotuvėje. Kadangi šalia nėra sudrausminančio suaugusiojo, galinčio pasakyti – stop, tenka pačiam atrasti valios ir rasti keletą, labiausiai viliojančių bei intriguojančių filmų.

Jungiuosi prie diskusijos, ką verta pamatyti šio „Kino pavasario“ metu, ir skubančių, niekaip neatrandančių laiko prisėsti prie išties įspūdingos festivalio programos, ar tiesiog ieškančių patarimo. Pristatau savo pasirinktų filmų sąrašą.

Taigi, ką žiūrėti? Antra dalis

„Mandarinai“ (Mandariinid/Tangerines, 2013) / Estija, Gruzija / Rež. Zaza Urushadze

Rimta ir kartu juokinga, etnines įtampas atskleidžianti, bent kurį laiką sugyventi ir nenugalabyti vienas kito priverstų žmonių istorija. Kvepianti mandarinais.

„Viešbutis“ (Hotell, 2013) / Švedija, Danija / Rež. Lisa Langseth

Turbūt visiems gyvenime pasitaiko momentų, kai norime pabėgti nuo savęs pačių. Pagrindinė filmo veikėja Erika ir jos bendražygiai, sutikti grupinės terapijos užsiėmimuose, bando ne visai tradiciniais būdais susitvarkyti su savo skaudžiomis patirtimis. Nuojauta kužda, jog tai jautri, šilta ir su lengvais absurdo potėpiais papasakota istorija.

Kadras iš filmo „Gatvė Palerme“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Gatvė Palerme“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

„Gatvė Palerme“ (Via Castellana Bandiera/A Street in Palermo, 2013) / Italija, Šveicarija, Prancūzija / Rež. Emma Dante

Negailestingai kepinanti Palermo saulė, dulkės ir siaura gatvelė, kurioje susikirs dviejų užsispyrusių ir nelaimingų moterų keliai. Absurdiška bei netikėta dvikova intriguoja ir kelia daug klausimų, į kuriuos galbūt pavyks rasti atsakymus pažiūrėjus šį debiutinį italų režisierės darbą.

„Golgota“ (Calvary, 2014) / Airija, Didžioji Britanija / Rež. John Michael McDonagh

Mažas provincijos miestelis. Keisti mažo provincijos miestelio gyventojai. Atsidavęs darbui kunigas. Apie savo ketinimus jį nužudyti klausykloje iš anksto pranešęs žudikas. Intriguojantis siužetas, juodosios komedijos elementai besipiną su rimtais moralės, kaltės ir atleidimo klausimais –  ar dar reikia priežasčių, kodėl verta pamatyti šį filmą?

„Nuodėmės prisilietimas“ (Tian Zhu Ding/A Touch of Sin, 2013) / Kinija, Japonija / Rež. Jia Zhang-Ke

Sklando gandas, jog tarp šio režisieriaus gerbėjų – pats Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Tačiau niekas neišdrįstų Jia Zhang-Ke pavadinti valdžios apologetu. Pagal tikrus įvykius parašytas scenarijus atskleidžia tamsiąsias sparčių socialinių ir ekonominių Kinijos pokyčių puses, dažnai pasireiškiančias nekontroliuojamo smurto proveržiais.

Kadras iš filmo „Zero teorema“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Zero teorema“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

„Zero teorema“ (The Zero Theorem, 2013) / Jungtinė Karalystė, JAV / Rež. Terry Gilliam

Šiame filme Christophas Waltzas įkūnija hipochondrišką genijų, laukiantį telefono skambučio, kuris turėtų atskleisti gyvenimo prasmę. To tiesiog negalima praleisti.

„Tomas atvyko į kaimą“ (Tom a la ferme/Tom at the farm, 2013) / Kanada, Prancūzija / Rež. Xavier Dolan

Tai ketvirtas pilnametražis jauno kanadiečių režisieriaus filmas. Ir kol kas – visi geresni vienas už kitą. Gebėjimas pasakoti vaizdais, subtilūs psichologiniai charakterių portretai ir visada puikūs garso takeliai – priežastys, verčiančios akylai sekti šio jauno talento kūrybines trajektorijas.

Komentarai
Meilė geram kinui prasidėjo nuo Stanley Kubrick, Federico Fellini ir Ingmar Bergman filmų. Jei suintriguoja vienas režisieriaus filmas, stengiuosi pamatyti kuo daugiau jo darbų, įsigilinti į jo estetiką, kino kalbą. Mano skonis be galo eklektiškas – labai mėgstu juostas, kalbančias vaizdais, bet žaviuosi ir filmais, pagrįstais šmaikščiais intelektualiais dialogais. Prie jaunos, energingos ir nuolat augančios (visomis prasmėmis) KINFO komandos prisijungiau pajutusi, jog noriu ne tik žiūrėti gerą kiną, bet ir žvelgti giliau, analizuoti ir dalintis įspūdžiais su kitais žmonėmis.