Festivalio „Kino Pavasaris“ programa ,,Kritikų pasirinkimas“ – tarsi kokybės ženklas. Juk šis festivalis yra vienas didžiausių ir sėkmingiausių Lietuvoje, kasmet susilaukiantis daug žiūrovų ir kino profesionalų dėmesio. O ypač kai jau pamatai programos pavadinimą „Kritikų pasirinkimas“, tai jau kartelė užkelta mažų mažiausiai iki dangaus. Lyg prekė būtų su kokio kieto brendo etikete. Arba matytum ant kokio daikto užrašą „Made in Germany“.
O jei tai aukštai plevėsuojanti „Kino Pavasario“ vėliava, kritikų brendas ir vokiška kokybė, tai jau čia turėtų būtų KAŽKAS TOKIO. Bet, deja, šis 3 in 1 paketas šįkart visiškai nesuveikė…
Vokietijoje gyvenančios mongolės režisierės Uisenma Borchu filmas „Nežiūrėk į mane taip“ („Don‘t look at me that way“) parodytas aukščiau minėtoje programoje daugelio žiūrovų galvoje pasibaigus seansui paliko klausimą „Tai ką aš čia pamačiau!?“
Ne viena žiūrovas liko mažai ką supratęs vien dėl neaiškios filmo idėjos. Sunkiai suvokiama, kodėl taip vadinasi filmas, o apie aiškų konfliktą ir įdomius personažus nėra ką šnekėti. Trūksta net ryškių akcentų: ekspozicija, kulminacija ir atomazga.
Nors „Nežiūrėk į mane taip“ siužetas tikrai turėtų būti intriguojantis: egzotiškos išvaizdos Heidi apsigyvena vienišos mamos Ivos kaimynystėje. Iš pradžių ši laisvo elgesio moteris susidraugauja su labai miela jos dukterimi, o paskui užmezga romaną ir su motina. O tada į lovą pasiguldo net ir tos pačios šeimos senelį. Žodžiu, mylisi su visa šeima.
Lyg Heidi turėtų būti tokia serijinė vilioklė a la femme fatale, kažkas panašaus kaip Sharone Stone filme „Basic instinct“, bet geriausiu atveju ji tėra tokio tipažo iškamša. Jos meilužė-mamatė tarsi auka, muselė, įkliuvusi į vorės tinklą, mirtinai nuobodi ir plokščia.
Kai kurios „Nežiūrėk į mane taip“ scenos buvo veikiau juokingos negu dramatiškos dėl labai nenatūralios ir neįtikinamos aktorių vaidybos. Ivos monologas filmo pabaigoje – perdėm teatrališkas ir kažkoks keistas, sunkiai suprantama, kodėl jo reikėjo.
„Nežiūrėk į mane taip“ – nepavykęs erotinis-fetišistinis-lesbietiškas šou, kuris nepasako nieko naujo nei apie homoseksualius santykius nei apie tokio tipo žmones. Dėl buitinio filmavimo žiūrėti šį darbą neskanu, besibučiuojančios moterys neatrodo seksualiai (ko buvo siekta). Maža estetinė ir idėjinė vertė.
Festivalyje „Kino pavasaris“ rodomo filmo „„Nežiūrėk į mane taip““ seansus galite rasti čia.