fbpx
Lietuvių kino filmai, Naujienos

„Kino pavasaryje“ naujausią filmą pristatantis Linas Mikuta: „Dokumentika – tai būdas kalbėti, išsisakyti, pasireikšti“

Kadras iš filmo "Pakeleiviai" (Cloud Production archyvas)
Kadras iš filmo “Pakeleiviai”. Cloud Production archyvas

Jau ryt, kovo 19 d., prasidėsiantis jubiliejinis festivalis „Kino pavasaris“ pažers daug staigmenų, tarp kurių – kaip niekad gausi lietuviško kino programa, kurios metu įvyks 12 nacionalinio kino premjerų. Tarp šių premjerų – ir naujausias režisieriaus Lino Mikutos ir studijos „Cloud Production“ platinamas dokumentinis trumpametražis filmas „Pakeleiviai“. Filmą Vilniaus žiūrovams režisierius pristatys jau šį sekmadienį, kovo 22 d.

„Pakeleiviai“ – tai filmas apie tris sušalusius tranzuotojus, stovinčius greta kelio gruodžio mėnesį. Jie atskleis po nedidelę savo sielos kertelę vairuotojui, paėmusiam juos pavėžėti tą niūrią žiemos dieną. Dalindamiesi savo istorijomis ir mintimis jie vienas kito fone atvers savo gyvenimus, nors vienas kito nepažįsta ir, galbūt, niekada nesusitiks. Viskas, kas juos jungia – tai ta pati mašina, tas pats vairuotojas ir tas pats kelias, kuriuo jie visi keliauja…

„Bet koks menas – tai galimybė kalbėtis aukštesne, neverbaline forma. Per savo kūrinius žmogus pasako

Režisierius Linas Mikuta. Cloud Production archyvas
Režisierius Linas Mikuta. Cloud Production archyvas

žymiai daugiau, nei artikuliuodamas žodžius, kurie dažniausiai įklampina jį į pinkles ir esmę aptraukia migla. Taip ir man, dokumentika – tai būdas kalbėti, išsisakyti, pasireikšti. Filmas – tai komentaras ir kartu meditacija ties vienu ar kitu reiškiniu, fraze, žmogumi, įvykiu. Bandymas suvokti pasaulį ir pasidalinti šiuo bandymu. Ieškoti ir klausti – ar teisingai ieškau? Ir toliau ieškoti“, – sako šio filmo režisierius ir scenarijaus autorius Linas Mikuta bei iš karto prisipažįsta, kad kaip žiūrovas iš dokumentinio kino visada tikisi klausimo ir tokio, kuris sukrėstų, verstų ieškot atsakymo, neleistų nurimti, užsimiršti. „Klausimo, kuris jautrintų ir taurintų“ – apibendrina jis ir teigia, kad važiavimas pakeleivingu automobiliu yra labai dėkinga aplinka bendravimui, nes vairuotojas sustoja, norėdamas prablaškyti monotonišką savo kelionę, o tuo pačiu metu – padėti žmogui, o keleivis – jaučiasi dėkingas ir pajunta simpatiją sustojusiam jam pagelbėt vairuotojui.

Paklaustas, kaip gi gimė filmo idėja, kiek pakeleivių teko pavežti ir ar visi jie noriai bendraudavo prieš kamerą, režisierius prisiminė, kad filmas prasidėjo nuo dėstytojo užduoties: „2013 metais pradėjau studijuoti LMTA vaizdo režisūros specialybės magistrą. Dokumentinių filmų paskaitoje režisierius Audrius Stonys davė užduotį – prakalbinti keliaujančius žmones. Tai galėjo būti žmonės gatvėje, troleibuse, traukinyje. Pagrindinė sąlyga – jie turi judėti kažkuria kryptimi. Aš pasirinkau tranzuotojus, nes anksčiau, kai buvau jaunesnis, tranzuodavau daug, kadangi man patikdavo tas netikėtumas, nežinojimas kokią istoriją išgirsi. Aplinkybės taip sutapo, jog kaip tik tuo metu nemažai važinėjau po Lietuvą pristatinėdamas savo ankstesnį filmą, tad beliko pasiimti kamerą. Iš pradžių nufilmavau vieną personažą, vėliau ir likusius. Nors užduotis nebuvo padaryti filmo, tačiau personažų tekstai labai tiko vienas prie kito ir gana greitai bei sklandžiai ta medžiaga susimontavo. Taip netikėtai ir gimė filmas. Tarsi pats būtų norėjęs gimt. Pakeleivių buvo tiek, kiek matome filme – trys. Jų galėjo būti ir daugiau, bet buvo lapkričio – gruodžio mėnesiai ir jų dažniausiai tiesiog nebūdavo. Tačiau jeigu kažkas stovėdavo – tai neabejotinai įdomios asmenybės.“

Naujausią režisieriaus Lino Mikutos dokumentinį filmą „Pakeleiviai“ žiūrovai galės išvysti jau šį sekmadienį, kovo 22 d. nacionalinės premjeros metu tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“. Vėliau jį dar bus galima pamatyti kovo 26, 29 ir balandžio 2 bei 3 dienomis.

Komentarai