TKKF archyvas
Balandžio viduryje Lietuvos kino teatrus pasieks austrų režisieriaus Johannes Holzhauseno dokumentinis filmas „Didysis muziejus“ (2014). Tai sąmojingas, žaismingas ir neįprastas pasakojimas apie vieną įspūdingiausių kultūros institucijų pasaulyje – Vienos meno istorijos muziejų. Filmas apkeliavo daugybė festivalių, tarp kurių Londono, Sidnėjaus Los Andželo, San Francisko kino festivalis. Berlyno kino festivalyje jis pelnė Caligari apdovanojimą, kurį suteikia nepriklausoma žiuri vertindama Forum programos filmus.
Filmo režisierius Johannes Holzhausenas ir jo komanda du metus tyrė, rinko medžiagą bei stebėjo Vienos meno istorijos muziejaus darbuotojus, norėdamas atskleisti nepaprastą, vidinį institucijos pasaulį, kupiną gausybės situacijų su kuriomis susiduria didžiulis muziejus, norėdamas išlikti lankstus, šiuolaikiškas bei įdomus lankytojams. Aktualūs kultūros vertės bei populiarinimo klausimai, šiandienos santykis su meno istorija, didžiulės institucijos išlaikymo problemos, komandos darbas bei daugybė kitų niuansų atskleidžiami smalsiai operatoriaus kamerai klaidžiojant restauruojamo muziejaus salėmis bei užkulisiais.
Žiūrovai turės galimybę išvysti tuos muziejaus darbo aspektus, kurie dažniausiai nėra viešinami. Dėmesys krypsta į kasdienes muziejaus mikro dramas, pavyzdžius susirūpinusius konservavimo skyriaus darbuotojus, kurie nuogąstauja, jog sunkiai sekasi restauruoti laivo modelį, arba, jog Rubenso paveikslas buvo net kelis kartus užtapytas. Atskleidžiama kaip aukciono metu meno istorikę ištinka susijaudinimo ir nusivylimo momentai, kokias emocijas patiria į pensiją išeinantis kolekcionavimo skyriaus vadovas. Tačiau filmas nėra vien viešos kultūrinės institucijos portretas, jame nagrinėjami žymiai platesni klausimai: kokią įtaką menas turi nacionalinio tautos identiteto formavimui, ar turizmo plėtojimui, ką institucija turi daryti norėdama išlikti konkurencinga.
Menotyros mokslų daktarė Skaidra Trilupaitytė kalbėdama apie meno institucijas teigia, jog „Muziejaus autoritetas gali būti tiesiogiai lyginamas su didingumo sąvoka vakarietiškoje estetikoje; kartais netgi teigiama, jog muziejaus kaip nacionalinės institucijos sureikšminimas leidžia kalbėti apie savotišką tradicinių ikimoderniųjų visuomenių ritualų ir religinių praktikų atgijimą. Filme „Didysis muziejus“ matome kaip tai vyksta, ir „iš ko“ visa tai padaryta. Rodoma ne tik paradinė, bet ir išvirkščioji institucijos pusė.Palaipsniui plėtojant žymaus Vienos meno istorijos muziejaus rekonstrukcijos naratyvą, žiūrovui pristatomos objektų saugojimo, restauravimo, edukacinė, reprezentacinė ir kitos muziejaus funkcijos, taip pat daugybė tų funkcijų vykdytojų.“
Filmą rekomenduoja Tarptautinis Kauno kino festivalis. Nuo balandžio 15 d. jis bus rodomas Romuvos kino centre Kaune, o vėliau ir kituose Lietuvos kino teatruose.